Septynios mylios pramogų ir pajūrio visai netoli sostinės – tai Southendas, apie kurį dauguma Londono lietuvių tikrai žino. Tačiau neverta apsiriboti vien pliažu ir jūra. Sužinok, ką dar nuveikti Southende, kada ir kodėl šią vietą pamėgo turistai ir kaip ten keliauti traukiniu nemokamai!
Galbūt Southendo dabar toli gražu nepavadintum karališkuoju kurortu, tačiau jį įkūrė būtent britų monarchai. Prieš 200 metų princas Regentas, nusprendęs paieškoti „sveikesnio oro“ savo žmonai princesei Karolinai, apgyvendino ją Prittlewello kaimelio pietinėje dalyje (angl. south end). Nuo to ir kilo viso kurorto pavadinimas – Southend-on-Sea. Ankstyvųjų kurorto dienų liudytoja – Jurgių epochos karališkoji terasa (angl. Georgian Royal Terrace), kurioje ir apsistodavo karališkoji šeima, iki šiol traukia smalsuolius, kurie domisi garbinga vietos istorija.
Kurortas suklestėjo po to, kai ten buvo nutiestas geležinkelis. Pirmoji – Southendo stotis, dabar vadinama Southendo centrine stotimi (angl. Southend Central) buvo atidaryta 1856 metais. Pirmoji geležinkelio linija sujungė kurortą su Fenchurch Street stotimi Londone.
Tuo metu miestas tik kūrėsi. Prasidėjo gyvenamųjų namų kvartalo statybos. Clifftownu pavadintame kvartale galėjo įsikurti ir visų socialinių sluoksnių atstovai. Geriausi, pirmos klasės apartamentai, su puikiu vaizdu į jūrą buvo įrengti ant kalvos viršūnės. Antrajai klasei skirti namai – kampu į jūrą, o trečiajai ir ketvirtajai – už šių pastatų. Netoliese suprojektuotas elegantiškas sodas – Prittlewello skveras. Šis naujas kvartalas greit pritraukė Londono verslininkus, taip pat ir geresnę finansinę padėtį turėjusius pensininkus, kurie galėjo įsigyti nuosavybės prie jūros.
Pakilimas ir nuosmukis
Turistų gausai kurorte įtakos turėjo ir kaip tik tuo metu paskelbtas Banko švenčių aktas (angl. Bank Holidays Act), patvirtinęs keletą laisvų pirmadienių ne tik bankų, bet ir kitų įmonių darbuotojams. Ilgesniais vasaros savaitgaliais londoniečiai mielai vykdavo poilsiauti į artimiausią kurortą.
Londoniečiams, ypač iš rytinių sostinės rajonų, Southendas tapo antraisiais namais vasaros savaitgaliais. Tomis dienomis kurorte turistų būdavo daug daugiau nei vietinių gyventojų.
Southendas toliau plėtėsi ir po Antrojo pasaulinio karo. Atidarytas oro uostas sujungė kurortą su Olandijos, Prancūzijos ir Šveicarijos miestais. Kurortas tapo toks populiarus, kad dažnai neužtekdavo vietos, kur apsistoti savaitgaliui, todėl minios žmonių miegodavo tiesiog paplūdimiuose.
Tačiau, maždaug prieš 50 metų, turistų skaičius ėmė mažėti. Labiausiai tam įtaką padarė galimybė poilsiauti Viduržiemio jūros valstybėse.
Patogu nukeliauti
Tos elegancijos, kuria Southendas spindėjo prieš du šimtmečius, liko tik atspindys. Dabar žmonės turi visas galimybes keliauti ilsėtis toliau. Tačiau karštomis dienomis Southendo paplūdimiuose žmonių tikrai netrūksta. O nukeliauti ten – netrunka nei valandos. Į Southendą veža dvi geležinkelio bendrovės: „c2c“ ir „National Express East Anglia“. Važiuoti gali iš centrinio Londono – Fenchurch ir Liverpool Street stočių ir iš beveik visų didesnių stočių Rytų Londone: Stratfordo, Romfordo, Barkingo, West Hamo, Upminsterio. Kelionė į abi puses kainuos apie 10 svarų sterlingų.
Į kurortą patogu važiuoti ir automobiliu. Tik už 42 mylių (apie 67 km) į rytus nuo Londono nutolusį Southendą pasieksi važiuodamas A127 arba A13 keliais.
Beje, kelionė į Southendą – nemokama, jei nori aplankyti „Nuotykių salą“ (angl. Adventure Island), atrakcionų parką Southendo centre. Tereikia stoties, kurioje važiuoja „c2c“ ir „National Express East Anglia“ traukiniai, bilietų kasoje nusipirkti bilietą į pramogų parką. Bilietas suaugusiajam – 23 £, vaikui – 17 £, ir tada kelionė traukiniu – nemokama.
Ne tik pajūris
Southende yra ne tik pliažai. Šiuo metu apie 600 tūkst. gyventojų turintis kurortas turi nemažai lankytinų vietų. Jei oras netikėtai (kaip įprasta Anglijoje) subjuro, ir gulėti pliaže nesinori, smagu pavaikštinėti po patį Southendą. Pavyzdžiui, aplankyti mielą Chalkwellą ir jo didžiulį parką, arba seną žvejų kaimelį – Leigh-on-sea. Dailininkai ir fotografai čia tikrai atranda įkvėpimą, todėl nenustebk pamatęs išsirikiavusius menininkus su molbertais, tapančius kaimelio vaizdus. Lankydamasis ten, užsuk į Paveldo centrą (angl. Leigh Heritage Centre), kur sužinosi įdomių dalykų apie šią Anglijos pusę.
Vienas ilgiausių pajūrio kurortų Britanijoje, su savo 7 mylių (apie 11 km) promenada, Southendas turi ir dar kai ką išskirtinio. Tai tiltas į jūrą (angl. Southend Pier), 1,33 mylių (daugiau nei 2 km) ilgio, yra ilgiausias pasaulyje tokio tipo tiltas. Nukentėjęs nuo kelių didelių gaisrų, ir keletą kartų atstatytas, tiltas traukia turistus, viešinčius kurorte. Nebijantys ilgų pasivaikščiojimų, gali eiti pėsčiomis, o pavargę – sėsti į traukinuką, kuris nuveš iki pat tilto galo. Ten rasi ir Southendo tilto muziejų (angl. Southend Pier Museum), į kurį pateksi vos už vieną svarą.
Vandens magija
Keisčiausias dalykas Southende – matyti, kaip tvinsta ir slūgsta vanduo. Kažkas magiško? Ne, potvyniai ir atoslūgiai – Southendo kasdienybė. Vanduo atsiranda ir dingsta bent du kartus per dieną. Jūra „ateina“ apie 10–12 valandą ryto, apie 16–18 valandą pavakaryje traukiasi, vėlai vakare – 22–23 valandą vėl patvinsta, ir apie 3–4 ryto – dingsta. Amžinas ratas, priklausantis nuo mėnulio ir saulės padėties ir kitų gamtos veiksnių.
Daugumai mūsų tokie kaip Southendo paplūdimiai susižavėjimo nekelia: akmenys susimaišę su smėliu, vanduo nuo atoslūgių ir potvynių – dumblinas, daug žmonių ir triukšmo. Tačiau kiekvienoje vietoje galima atrasti kažką gražaus ir artimo sau. Šiuo atveju Southendas – tikrąja to žodžio prasme artimas. Taip jau yra: per daug turistų ir akmenų, per mažai vietos ir švelnaus smėlio. Tačiau nepaisydami to, daugybė londoniečių traukia ten pat, nes labai arti, patogu ir greita. Keiksnodami ir žadėdami daugiau nė kojos ten nekelti, vis tiek sugrįžtam. Juk į jokį kitą pajūrį nenuvyksi, kai turi tik keletą laisvų valandų.
