Minėtajai įmonei už miesto švarinimo paslaugas pinigus turėtų mokėti Vilniaus savivaldybė ir jos įmonė „Grinda“. Šiuo metu didžioji dalis miesto tvarkos palaikytojų dirba nemokamai, kada jie gali tikėtis atlyginimų kol kas nežinia.
Savivaldybėje kiemsargiai nedirba
Pradėjus domėtis kiemsargių padėtimi sostinėje teko daug kartų kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybę. Dauguma valdininkų nesutiko kalbėtis ir pasiūlė susisiekti su Viešųjų ryšių skyriumi, kur klausimus reikėtų pateikti raštu ir į juos turėtų būti atsakyta.
Tačiau Miesto tvarkymo skyriaus Komunalinio ūkio poskyrio vyriausioji specialistė Romutė Žernienė sutiko žodžiu pasakyti apie susidariusią padėtį. Ji teigė, kad savivaldybė nieko bendro su kiemsargių atlyginimais neturi, nes jie čia nedirba ir pasiūlė kreitis į tas įmones, kurios laimėjo konkursą ir kuriose kiemsargiai dirba.
„Deja, savivaldybė nemoka nei vienam kiemsargiui atlyginimo“, - sakė specialistė. Paklausta, kodėl tie žmonės po savivaldybės langais piketuoja, specialistė sakė nežinanti. Tiesos R. Žernienės žodžiuose yra: savivaldybė tiesiogiai kiemsargiams nemoka, tačiau moka toms įmonėms, kurios kiemsargius samdo.
Klausiame dar kartą savivaldybės, kodėl nemokama toms įmonėms, kurios samdo kiemsargius ir kokia yra skola susidariusi?
„Šiuo metu pradelsta mokėti suma visoms bendrai miestą tvarkančios įmonėms yra apie 9 mln. litų. Bus ieškoma galimybių, kaip sumokėti skolas, artimiausiu metu peržiūrint biudžetą. Taip pat tikimės, kad ateinančiais metais, kai didės GMP procentas (turbūt kalbama apie GPM – gyventojų pajamų mokesčio procentą), Vilniaus miesto savivaldybė galės numatyti daugiau lėšų“, - geresnę ateitį kiemsargiams žadėjo savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyr. specialistė Sandra Trinkūnaitė - Rimkienė.
Vieninteliai negauna atlyginimo
„Naujamiesčio būsto“ direktorės pavaduotojas Mindaugas Strigockis paminėjo visai kitus skaičius nei kad nurodė savivaldybės darbuotoja: „Mums savivaldybė su savo įmonėmis yra skolinga apie 14 milijonų litų. Pagal darbų apimtis, ką mes esame padarę, tai suma gaunasi didesnė nei už metų laikotarpį.“
Pavaduotojas paaiškino, kad atlyginimą kiemsargiams moka jų įmonė, tačiau tuos pinigus algoms turėtų gauti iš savivaldybės arba jos įmonės „Grinda“, su kuria turi pasirašę kontraktą. Pasak jo, kiemsargiai atlyginimų negauna nuo liepos mėnesio, o jų atlygis iki tol būdavo įvairus.
„Yra dalis kiemsargių, kurie gauna minimumą, yra kurie gauna daugiau nei minimali alga. Mes stengiamės po truputėlį optimizuotis, kad tų žmonių, kurie dirba už minimumą, būtų kaip galima mažiau. Norime turėti kvalifikuotų ir geresnių darbuotojų, kurie gautų didesnį atlyginimą nei minimumas. Mums pavyko tokių žmonių kiekį padidinti, bet dar daug yra, kurie gauna minimalią algą“, - sakė M. Strigockis.
Paklaustas, kodėl savivaldybė nemoka pinigų, jis teigė manantis, jog tai yra finansinės savivaldybės problemos, jie neturi lėšų. „Tokia situacija, kad jie nemoka, tai nėra naujiena. O ta iškilusi atlyginimų problema, kad mes nesugebame susimokėti, atsiskaityti savo kiemsargiams, tai gal tik antras mėnuo, kai mes turime keblumų tą daryti, kadangi išnaudojome jau visus pasiskolinimus ir kitus resursus“, - piktinosi pašnekovas.
Užsiminus, jog savivaldybė mini 9 milijonų skolą visoms įmonėms, o M. Strigockis teigia, kad vien „Naujamiesčio būstui“ skola siekia 14 milijonų litų, direktorės pavaduotojas sakė: „Jokio sumų neatitikimo čia nėra. Yra kelios sutartys, pagal kurias mes valome miestą ir yra ne viena įmonė. Dalis sutarčių sudaryta su savivaldybės įmone „Grinda“. Yra savivaldybės įsiskolinimas mums ir dalis „Grindos“. Pastaroji su mumis atsiskaito per penkias dienas gavusi pinigus iš savivaldybės pagal sutartį. Tai greičiau sąvokų žaismas.“
Pavaduotojas pasakoja, kad įmonėje dirba maždaug 400 darbuotojų, kurie tvarko miestą. Tai jie ir nėra gavę dalies atlyginimo. Paklaustas, ar dar yra kokia kita kategorija darbuotojų, kurie negautų pinigų, jis teigė, kad, deja, nėra.
„Pagal kitas sutartis atsiskaitymai yra normalūs. Ir, kiek galima, iš kitų sutarčių, kurios yra ne su savivaldybe, pinigus nukreipiame čia, kad būtų galima sušvelninti situaciją šitoje vietoje. Prieš rugsėjo pirmąją tiems „jautriausiems sluoksniams“ (turintiems vaikų, vienišiems tėvams arba abiem tėvams dirbant įmonėje) truputėlį pamokėjome, simboliškai (po 100-150-200 Lt). Bet suprantama, kad šis kontraktas su savivaldybe yra pakankamai didelis ir sunku kitais kontraktais uždengti šitą susidariusią skylę“, - teigė M. Strigockis.
Pasak jo, iš savivaldybės jokių konkrečių pažadų jis nėra gavęs. „Einu į savivaldybę vos ne kas dieną ir jokio atsakymo negaunu. Kalbama apie biudžeto perskirstymą, galbūt atsiras nepanaudotų lėšų, kurios bus nukreipiamos mūsų įmonei, bet turbūt visi žinome savivaldybės situaciją“, - liūdna gaida pokalbį baigė pašnekovas.
Kitoms reikmėms pinigų atsiranda
Vilniaus savivaldybės Viešųjų ryšių skyriaus vyriausiasis specialistas Andrej Žukovski pateikė duomenis apie miesto valdžios sunkumus finansinėje srityje: „Šiuo metu einamiesiems poreikiams trūksta 12 mln. 850 tūkst. litų. Iš jų 7 mln. 850 tūkst. miesto ir gyvenviečių tvarkymui, 5 mln. litų – socialinėms išmokoms (šiuo atveju – keleivių vežimo kompensavimui).
Vilniaus miesto savivaldybės skola pagal oficialią ataskaitą 2013-08-01 sudaro 1 mlrd. 320 tūkst. 673,4 Lt, iš jų 671 mln. 729,8 tūkst. Lt skola bankams.“
Štai kitas specialistas, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamento Ekonominės analizės ir strateginio planavimo skyriaus vedėjo pavaduotojas Gintaras Kaminskas pateikė tris lenteles, kuriose surašytos visos sumos, planuojamos investiciniams projektams, įvairioms programoms išleisti.
Bendra visų planuojamų projektų suma 2013 metams yra apytiksliai 4 milijonai 400 tūkstančių litų, iš jų savivaldybė prisidės apytiksliai 480 tūkstančių litų, kita suma greičiausiai bus surinkta iš Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių fondų. Vadinasi, miesto reikmėms, įvairiems projektams ir programoms Vilniaus savivaldybė pinigų atranda, bet tik ne kiemsargiams.
Savivaldybė nesileidžia į kalbas
„Nuolatos kalbamės su darbdaviais, kad jie ieškotų galimybių, kaip mokėti darbuotojams užmokestį. Jie aiškina savo finansinę situaciją, išaiškina, kodėl yra nemokama. Kitas dalykas, profsąjunga bando žmones įtikinti eiti į darbą ir atlikti savo pareigas“, - pasakojo Jungtinės komunalinio ūkio darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Renata Kaušienė paklausta, ką daro profsąjunga, kad padėtų kiemsargiams.
Pirmininkė pasakoja, kad profsąjunga su savo nariais ėjo ir prie savivaldybės, pasirašė peticiją, bandė kontaktuoti su savivaldybės atstovais, kurie, deja, nesėda su jais prie derybų stalo ir nekalba, kaip planuoja šią susidariusią situaciją suvaldyti.
Paklausta, ką gali pasiūlyti profsąjungos nariams, kad situacija pasikeistų, galbūt streikuoti ar neiti į darbą, R. Kaušienė sakė: „Mūsų pozicija kol kas yra humaniška, bandome paprastais būdais atkreipti į save dėmesį, kad pradėtume spręsti šitą problemą, bet jeigu situacija ir toliau nesikeis, tai tikrai bus ir streikai.“
Antradienį vykusio kiemsargių susirinkimo prie savivaldybės pirmininkė streiku nevadina: „Ten ne streikas buvo, o daugiau piketas. Žmonės išėjo pasirodyti, norėdami atkreipti į save dėmesį. Streikas bus tada, kai mes nedirbsim, o čia žmonės atliko savo darbą, tada ėjo piketuoti, o kam reikėjo toliau dirbt, tai jie ir dirbo.“
Profsąjungos vadovė patvirtino daugiausiai darbuotojų tvarkai palaikyti sostinėje samdančios „Naujamiesčio būsto“ direktorės pavaduotojo žodžius, kad atlyginimo kiemsargiai negauna nuo liepos mėnesio, išskyrus, minėtą išimtį prieš rugsėjo 1-ąją, kai buvo sumokėtos simbolinės sumos. „Iš viso buvo sumokėta 20 tūkstančių litų, kad bent vaiką į mokyklą galėtų išleisti, bent jau sąsiuvinį ir pieštuką su tušinuku nupirkti“, - pasakojo R. Kaušienė.
Moteris sako, kad iki šiol savivaldybė nesileidžia su profsąjunga į jokias kalbas. „Buvo įteikta rugpjūčio 11-12 dieną peticija, nuėjom ir oficialiai įteikėme. Bent jau iš mandagumo ir pagarbos paprastiems žmonėms, savivaldybė galėjo atrašyti ar bent jau žodžiu pasakyti kažką, tačiau yra mirtina tyla.
Iki šios dienos mes negauname jokio atsakymo. Aš labai tikiuosi, kad jie atras laiko ir susės su mumis pasikalbėti. Pradžioje mes jau bent tiek siekiame, kad susėstume kartu, sudėliotume kažkokių veiksmų, priemonių planą, kaip toliau elgiamės. Nes šitiems žmonėms yra baisiausia tai, kad jie nežino, kada jie gaus algas, ar išvis jas gaus, nežinomybė žmogų žudo labiausiai“, - piktinosi profsąjungos vadovė.
Ji teigė, kad šiuo metu vienoje įmonėje yra apie 400 žmonių („Naujamiesčio būstas“), kurie negauna pinigų, kitoje įmonėje, tokioje, kaip „Stebulė“ yra šiek tiek mažiau: „Tačiau jie nenori apie finansus kalbėti, laiko tai konfidencialia informacija, bet ten yra lygiai tokios pačios problemos.“
Beje, šiuos pirmininkės žodžius paneigė sutiktas kiemsargis Jonas. Minėtoje firmoje dirbantis vyras sakė, kad už rugpjūtį jis minimalų atlyginimą gavo. Kaip buvo anksčiau jis negalėjo pasakyti, nes tuo metu buvo pasiėmęs nedarbingumo lapelį, tačiau dabar vėlavimo nėra ir Jonas neturėjo, kuo skųstis.
Siūlo neiti į darbą
Teisininkas, Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas Paulius Markevičius paklaustas, ką tokiu atveju pasiūlytų kiemsargiams daryti, pasiūlė jiems nevargti: „Siūlau nedirbti, neiti į darbą. O jei eiti, tai nedirbti. Jeigu darbdavys neturi pinigų mokėti, tai asmuo neturėtų ir dirbti. Pavyzdžiui, JAV net yra įstatymiškai įtvirtinta, kad jeigu vyriausybė neturi pinigų, Kongresas nepatvirtina, o biudžete limitas nėra padidinamas, tai vyriausybė yra uždaroma tiesiogine prasme, nutraukiamas jos darbas.
Ten kažkas minimaliai funkcionuoja, bet visi tarnautojai eina namo. Panašiai turėtų būti ir pas mus, nes JAV yra ginamos žmogaus teisės, dirbančiųjų teisės ir jeigu darbdavys ar savivaldybė neturi pinigų mokėti, jie neturi teisės samdyti žmogaus. Tai turėtų būti įtvirtinta ir Darbo kodekse.“
Teisininkas sako, kad dėl savivaldybės skolos kiemsargiams reikia nedelsiant kreiptis į Darbo ginčų komisiją, o paskui į teismą, kad ta suma iš savivaldybės būtų priteista ir išieškota. „Kodėl visokiems keistiems savivaldybės projektams pinigų randama? Visokie dviračių projektai, kultūros sostinės, dar kažkokie parkai. Savivaldybė jiems pinigų kažkaip suranda. Tačiau, mano nuomone, svarbiausia yra dirbantieji“, - piktinosi pašnekovas.
Jis sakė neabejojantis, kad teismas prieš savivaldybę būtų laimėtas: „Vienareikšmiškai, nes jeigu žmonės dirba, jie atliko darbą, tai turi teisę į atlyginimą. Tai yra konstitucinė teisė, tai yra Darbo kodekse įtvirtinta, galų gale Darbo konvencijose įtvirtinta teisė. Joks žmogus negali būti verčiamas dirbti ir negauti už tai atlyginimo. Aš net neabejoju, kad atlyginimas būtų priteistas ir dar delspinigiai, o jeigu žmogus neitų į darbą, tai dar priteistų pinigų už priverstinę pravaikštą.“
P. Markevičius teigė, kad šis atvejis panašus į vergovę ir tai yra piktnaudžiavimas žmogaus teisėmis. „Kažkodėl sau valdininkai išsimoka atlyginimus. Tada tegul malonėja išmokėti ir kiemsargiams. Problema yra tame, kaip aš suprantu, kad kiemsargiai nėra tiesiogiai samdomi savivaldybės. Juos samdo „Naujamiesčio būstas“ daugiausiai ir kiti. Savivaldybė, kaip ir „nusiplauna rankas“, nes čia yra sutartys su įmonėmis ir tegul jos tvarkosi“, - apibendrino problemą Žvėryno bendruomenės vicepirmininkas.
Tokiu atveju jis siūlo kiemsargiams lygiai taip pat, kaip savivaldybę, į teismą paduoti tas įmones: „Jeigu įmonės nemoka, tai reikia atsisakyti dirbti, paduoti jas į teismą ir, manau, kad iš jų labai nesunkiai išieškotų pinigus. Jie gauna įplaukas, už priežiūrą gyventojai moka, tos įmonės turi nemažai lėšų, jos yra turtingos. Vien tik dėl to, kad jiems savivaldybė nesumokėjo, pagal Darbo kodeksą, tai nėra joks pagrindas nemokėti atlyginimų.
Įmonės, prisidengdamos savivaldybe, nemoka savo darbuotojams. Tokiu būdu perkelia visą naštą ant silpniausiųjų pečių, tai yra nepapratai nesąžininga veikla. Dėl to tie žmonės nedelsiant turėtų kreiptis į Darbo ginčų komisiją, kad inicijuotų individualius darbo ginčus prieš savo darbdavius, o tada į teismą.“
