„Šiandien ryte Savanorių prospekte užstrigau, nes sustojo eismas ir pasirodo, kad dvi avarijos įvyko. Keturis automobilius reikėjo apvažiuoti, o dar slidu, tai teko vėluoti į darbą“, – portalui tv3.lt pasakojo sostinės gyventoja Viktorija.
„Ir vėl kamščiai. Po rugsėjo pradžios, atrodo, jau apsipratome ir eismas gatvėse aprimo, bet tik pakilo vėjas, ėmė smarkiau lyti, daugiau drėgmės atsirado – ir vėl spūstys, avarijos. Jeigu anksčiau į darbą nuo Lazdynų iki centro važiavau apie 25 minutes, tai dabar tenka užtrukti 40 minučių“, – portalui tv3.lt piktinosi vilnietis Andrius.
Eismo intensyvumo padidėjimas – ir statistikoje
Vilniaus miesto savivaldybės įmonės (SĮ) „Susisiekimo paslaugos“ duomenimis, didžiausios spūstys pastarosiomis dienomis sostinėje dėl eismo įvykių susidarė Ukmergės g. (link Ukmergės-G. Vilko g. sankryžos, link centro), Geležinio Vilko g. (link Žalgirio g., link Goštauto g. viaduko, už Edukologijos universiteto), Ozo g. (link Kalvarijų g.-Kareivių g.-Ozo g. sankryžos).
Šįryt, kaip portalui tv3.lt teigė SĮ „Susisiekimo paslaugos“ Miesto eismo organizavimo departamento vadovas Aleksej Apanovič, didžiausi „kamščiai“ susiformavo Geležinio Vilko g. prie naujo A. Goštauto g. viaduko link Savanorių pr., Geležinio Vilko g. po Eudukologijos universiteto žiedu, link tunelio, Ukmregės g. link centro prie Ukmergės-Fabijoniškių g. sankryžos, A. Goštauto-Vilniaus-Žygimantų g. sankryžoje.
„Turimais pirminiais duomenimis, Ukmergės g. transporto srautai piko metu padidėjo – iki 1000 transporto priemonių daugiau nei įprastai“, – pažymėjo A. Apanovič.
Kas padidino spūstis?
Vilniaus miesto vicemeras Linas Kvedaravičius tikino, kad sostinės gatvėse automobilių skaičius tikrai nepadidėjo, o spūstys pastarosiomis dienomis susidarė dėl kelių priežasčių.
„Atėjusios ankstyvos sutemos ir pablogėjusios oro sąlygos – lietus, dargana, rūkas – pablogina eismo sąlygas ir ne visi vairuotojai prisitaiko prie esamų sąlygų. Ir pastebimas kelias dienas autoįvykių pagausėjimas sudaro regimybę, kad automobilių daugiau.
Iš tikrųjų autoįvykių yra daugiau, techniniuose autoįvykiuose dalyvauja ne viena transporto priemonė, ne dvi, o keturios, penkios ir sudaro didžiulius nepatogumus kitiems vairuotojams. Tai sudaro kamščius ir, kol yra pašalinamos kliūtys iš kelio, užtenka kelių minučių, kad susidarytų spūstys“, – portalui tv3.lt aiškino L. Kvedaravičius.
Jis ragino vairuotojus būti atidesniems ir įvertinti oro sąlygas.
Ar Vilniaus miesto savivaldybė yra pasiruošusi pirmajam plikledžiui? O gal žiema ir vėl užklups netikėtai?
L. Kvedaravičius pažymėjo, kad sostinės gatves prižiūrinti UAB „Grinda“ jau yra pasiruošusi ir problemų, atėjus žiemai, Vilniaus vairuotojams esą nekils.
„Sniego barstytuvai yra išbandyti, druskos mišiniai yra paruošti, atsargos sukauptos. Galima pasakyti, kad kelininkai yra pasiruošę žiemai, bet ar vairuotojai yra pasiruošę žiemai? Tai jau yra kiekvieno vairuotojo rūpestis. Reikia laiku padangas pasikeisti, įvertinti oro sąlygas, kurios gali pasikeisti per valandą. Ypač ant viadukų, kur greitai šąla, reikia įvertinti savo vairavimo įgūdžius ir kelio dangą“, – aiškino L. Kvedaravičius.
Kaune – kamščiai ne tik dėl pasikeitusių oro sąlygų
Portalo tv3.lt kalbintas Kauno miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Kupčinskas neslėpė pastebėjęs, kad ir laikinojoje sostinėje, pasikeitus oro sąlygoms, eismo įvykių padaugėjo.
„Buvo pripratę visi važiuoti vasaros sąlygomis, o dabar, aišku, tos sąlygos šiek tiek pakito ir padidėjo tų įvykių.
Pavyzdžiui, ant Milikonių kalno buvo medis nuvirtęs, tai spūstis ir susidarė dėl to. Taigi, eismo sąlygos ekstremalėja“, – kalbėjo A. Kupčinskas.
Anot pašnekovo, Kaune šį rudenį gatvės imi kimštis ir dėl infrastruktūros keitimo darbų.
„Miestas yra išraustas, pavyzdžiui, Savanorių prospekte keičiami šilumos infrastruktūros vamzdžiai ir tas vyksta keturi mėnesiai.
Kol vasara buvo, tai viskas buvo gerai, o nuo rugsėjo Savanorių prospektas – viena iš svarbiausių eismo arterijų – tai vietoje keturių juostų atiranda dvi su puse juostos, tai kyla papildomų rūpesčių ir tų kamščių daugiau atsiranda, užsikemša paralelinės gatvės taip pat.
Aišku, Kaunas nėra Vilnius, bet situacija yra sudėtingesnė nei anksčiau“, – aiškino A. Kupčinskas.
Uostamiestis nesiskundžia
Klaipėdos miesto savivaldybės vicemeras Artūras Šulcas portalui tv3.lt teigė, kad uostamiestis spūstyse nedūsta, net pakitus oro sąlygoms. Pasak Klaipėdos vicemero, sustiprus vėjas ir lietus pajūrio regione yra įprasti reiškiniai, taigi vairuotojai prie to yra įpratę.
„Mes jaučiame, kad kasmet apie 1-2 procentus eismo srautas didėja mieste, tačiau mes tam ruošiamės iš anksto ir problemų neturi.
Iš esmės normaliomis sąlygomis, o Klaipėdoje vėjas virš 20 metrų per sekundę yra kur kas dažnesnis reiškinys negu Vilniuje ar Kaune, problemų didelių neturime, išskyrus vieną, kitą šaką, vieną kitą incidentą“, – aiškino A. Šulcas.
„Jeigu vėjas pradeda stiprėti iki 28-30 metrų per sekundę, artėja link uraganinio vėjo, būna sudėtingiau, bet iš esmės sakyti, kad turime didelių problemų, negalime“, – pridūrė Klaipėdos vicemeras.
Anot jo, problemų kartais kyla, kai prireikia pašalinti mieste esančius senus medžius, jog jų šakos nenulūžtų ant transporto priemonių, žmonių, pastatų, mat vis atsiranda miestiečių, kurie medžių ima gailėti.
Pareigūnas: mus lietus visada užklumpa „netikėtai“
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (AVPK) Kelių policijos valdybos viršininkas Vytautas Černevičius patikino, kad kelių policija sostinėje pastarosiomis dienomis stebi didesnes transporto spūstis ir truputį ūgtelėjusį eismo įvykių skaičių. Tiesa, pasak pašnekovo, ne visi eismo įvykiai patenka į oficialią statistiką, mat policijos pareigūnai ne visada yra kviečiami.
„Pas mus visada lietus užklumpa netikėtai, sniegas užklumpa netikėtai“, – ironizavo V. Černevičius, paklaustas, kodėl vilniečiai, pasikeitus oro sąlygoms, įkliūva į spūstis.
„Lietui lyjant, visą laiką eismo įvykių padaugėja, o paskui, kai tokie orai nusistovi, vairuotojai pripranta prie eismo sąlygų“, – pridūrė Vilniaus Kelių policijos vadovas.
Pasak V. Černevičiaus, spūstys susidaro ir dėl to, kad vairuotojai pamiršta, jog įvykus eismo įvykiui, reikia pasirūpinti, kad transporto priemonė nekliudytų kitiems eismo dalyviams.
Pamokos, kurios padės išvengti avarijų ir spūsčių
V. Černevičius atkreipė dėmesį į tai, kad vairuotojai rudens darganų metu daro keletą esminių klaidų, kurios neretai pasibaigia avarijomis arba spūstimis.
„Vairuotojai važiuoja tokiu pačiu greičiu kaip ir esant sausam keliui. Po paties pirmojo lietaus kelio danga lygi vos ne ledui, kadangi dulkės susimaišo su vandeniu. Dar ir nuo nukritusių lapų slidi kelio danga.
Reikia sumažinti greitį, padidinti atstumus tarp transporto priemonių važiuojant kelyje, o pas mus didina atstumus tik kamščiuose ir tada visi stebisi, kodėl dideli kamščiai.
Problema tame, kad kiekvienas vairuotojas važiuoja asmeniškai, jungia pavarą, pradeda važiuoti, tada kitas pradeda važiuoti. 50 procentų spūsties ilgio sudaro toks vairuotojų važiavimas. Reikia judėti visiems kartu, o ne kiekvienam atskirai“, – aiškino Vilniaus VPK Kelių policijos valdybos viršininkas.
Trumpėjant šviesiajam paros metui, pareigūnams, pasak V. Černevičiaus, kyla dar vienas galvosopis.
„Dabar didžiausias galvos skausmas kaip ir kiekvienais metais bus pėstieji. Vaikšto be atšvaitų arba atšvaitas yra iš viso neaišku, kur.
Žmogus nešasi kokį nors krepšį, atšvaitas gale yra, bet kam tas atšvaitas gale, jei žmogus eina į priekyje atvažiuojantį transportą. Tai kam tas atšvaitas gale? Jo reikia priekyje.
Arba dviratininkai. Teoriškai liemenę užsidėjęs, o praktiškai ant liemenės, ant nugaros, užsideda didžiulę kuprinę, kuri uždengia liemenę. Gali juk tą liemenę ant tos kuprinės užsidėti ir tada tave matys kiti eismo dalyviai“, – komentavo V. Černevičius.
