Sostinės bendrovė "Medelkom", gaminanti ultragarsinę diagnostinę aparatūrą, savo gaminius į Iraką eksportuoja per nuolat nelegalia prekyba kaltinamą vieną artimiausių Irako sąjungininkių regione Jordaniją, rašo dienraštis "Kauno diena".
Tiesiogiai prekiauti su Iraku draudžia tarptautinės teisės normos. Tačiau, pasak dienraščio, Vilniaus bendrovė "Medelkom", užuot kreipusis į Lietuvos misiją prie Jungtinių Tautų ir gavusi leidimą dalyvauti programoje "Maistas už naftą", kas yra vienintelis legalus prekybos su Iraku būdas, tarpininke pasirinko Jordaniją.
Pasak "Kauno dienos", Vilniuje veikianti ultragarsinės diagnostinės aparatūros gamintoja, bendra Lietuvos ir Vokietijos bendrovė "Medelkom" - vienintelė Lietuvoje įžengusi į Irako rinką. "Medelkom" Lietuvoje pagamintą aparatūrą į Iraką eksportuoja jau kelerius metus.
"Dalyvavome Bagdade surengtoje parodoje. Tuomet mūsų įranga sudomino vietinius medikus. Dabar per metus eksportuojame po keliolika ultragarsinių medicininių aparatų", - sakė įmonės generalinis direktorius Sergejus Červiakovas.
Pernai, Statistikos departamento duomenimis, tik viena Lietuvos bendrovė prekiavo su Iraku. Sostinės bendrovės vadovas patvirtino, kad dešimt prietaisų už 58,2 tūkstančio litų Irakui pardavė jo vadovaujama bendrovė.
Tokie prietaisai gali būti naudojami kardiologijoje, ginekologijoje ir kitose medicinos srityse.
Užsienio reikalų ministerijos Užsienio prekybos politikos skyriaus vedėjas Albinas Zananavičius informavo, kad tokios prekės neįtraukiamos į strateginių sąrašą. Tačiau Jungtinės Tautos strateginias laiko gaminius, kurie gali būti naudojami tiek kariniais, tiek buitiniais tikslais.
"Kauno dienos" duomenimis, Vilniaus bendrovė "Medelkom" ultragarsinius medicinos prietaisus į Iraką eksportuoja per privačią Jordanijos bendrovę. S.Červiakovas neslepia, kad ši bendrovė pasirinkta neatsitiktinai, nes Jordanija ir Irakas vienas kitam netaiko jokių muitų.
Vilniaus bendrovės vadovas apgailestauja, kad vis didėjant karinio konflikto galimybei, į Iraką sunku eksportuoti ultragarsinius aparatus. Jau kuris laikas visiškai sustabdyta prekyba su Iraku.
"Paklausa yra, tačiau rinkos uždarytos. Žmonėms nerūpi medicininiai prietaisai, jie perka druską ir duoną", - įsitikinęs S.Červiakovas. Jis neslepia, kad, prasidėjus karui, bendrovė patirtų nuostolių, tačiau pokario laikotarpiu matąs galimybę uždirbti kaip niekad daug.
Lietuvos bendrovės vadovas neslepia, kad mūsų šalyje pagamintus ultragarsinius medicinos įrenginius daugiausiai perka atsilikusios šalys. Jais "Medelkom" prekiauja su Egiptu, Sirija, kitomis Afrikos, Artimųjų Rytų valstybėmis.
Iki šiol norą savo produkciją eksportuoti į Iraką ne per užsienio šalių tarpininkus, bet kreipdamasi į Lietuvos misiją prie Jungtinių Tautų pareiškė tik viena Lietuvos bendrovė. Prieš dvejus metus bendrovės "Strateginės plėtros grupės" atstovai Užsienio reikalų ministerijos darbuotojų paprašė išsiaiškinti, ar jie galėtų prekiauti su Iraku, tačiau šių planų vėliau atsisakė.
Apie galimybę Irake pardavinėti savo gaminius yra užsiminusi ir švirkštinius siurblius, ligoninėse naudojamus vaistų dozavimui, gaminanti bendrovė "Viltechmeda". Kol kas bendrovės vadovas Anatolijus Faktorovičius tik spėlioja, ar Vilniuje pagaminti švirkštai jau pasiekė Iraką: per Šveicarijos bendrovę išsiųsti keli pavyzdžiai.
"Planuojame parduoti ne vieną šimtą gaminių. Po karo medicinos įrenginiai taps pačia paklausiausia preke. Dabar daugelis pasaulio medicinos įrangos gamintojų domisi Irako rinka", - įsitikinęs "Viltechmedos" vadovas.
Oficialiais Statistikos departamento duomenimis, dabar prekyba su Iraku - labai vangi, ji gerokai mažesnė nei su artimiausiomis Irako kaimynėmis.
BNS
