Penktadienį Vilniaus senamiestyje prasidėjo tradicinė Kaziuko mugė, kurioje savo dirbiniais prekiauja tautodailininkai bei amatininkai.
Kovo 6-8 dienomis vyksiančioje mugėje parduodami ne masinės gamybos amatininkų dirbiniai, maisto bei etninio materialaus paveldo gaminiai iš tradicinių žaliavų.
Vilniečiams ir miesto svečiams taip pat siūloma kultūrinė mugės programa.
Penktadienio vakarą specialiai mugės metu Pilies gatvėje veikiančioje kavinėje „Pas Kaziuką“ pristatyta knyga „Kaziuko mugė“, koncertavo folkloro kapelos, šeštadienį čia numatomas „Meilės vakaras“.
Šeštadienį Rotušės aikštėje rengiamas mugės atidarymas, čia taip pat bus rodomas filmas apie mugę ir istorinės nuotraukos, veiks rekordinių verbų paroda. Gedimino prospektu bus surengtos teatralizuotos eitynės.
Senuosiuose Vilniaus Dailės akademijos rūmuose Maironio gatvėje numatoma alternatyvi jaunimo kultūrinė programa, kur bus rengiamos kūrybinės dirbtuvės, pristatomi akademijos studentų darbai, pardavinėjami meno dirbiniai, senos knygos, rodomas kinas, koncertuos gatvės muzikantai, savo patirtimi dalinsis graffiti meistrai.
Tautodailės ir amatų mugė vyks Gedimino prospekte, Šventaragio, Barboros Radvilaitės, Maironio gatvėse, Tymo kvartale, Pilies, Didžiojoje gatvėse, Rotušės aikštėje, Rūdninkų gatvėje ir kai kuriose mažesnėse gatvėse bei skveruose.
Šiemet mugės metu neleidžiama prekiauti Katedros aikštėje - amatininkai iš ten perkeliami į Šventaragio gatvę.
Mugė dirbs nuo 8 iki 20 valandos. Nuo penktadienio vidurnakčio iki sekmadienio 22 val. mugės teritorijoje draudžiamas eismas.
Šiais metais pasikeitė Kaziuko mugės rengėjas. Ilgamečiam mugės organizatoriui verslininkui Vyteniui Urbai dėl ekonominių sunkumų atsisakius pretenduoti į rengėjus, to ėmėsi vienintelis panoręs pretendentas - renginių organizavimo bendrovė „Concept events&media“.
Nuo senų senovės Vilnius pavasarį pasitikdavo Kaziuko kermošiumi. 1602 metais kanonizavus karalaitį Kazimierą (1458-1484), jo mirties dieną - kovo 4-ąją - Vilniuje vykdavo iškilmingos, teatralizuotos procesijos. Eitynių kelias nusidriekdavo per visą viduramžių miestą, nuo Katedros aikštės iki Šv.Stepono bažnyčios, kurioje saugota popiežiaus dovanota purpurinė šventojo vėliava.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
