Dalies automobilių šviesos vos matomos. Ir ne dėl to, kad žibintai nešvarūs. Tuo gali visi įsitikinti.Tai - nuolatinio šviesų naudojimo pasekmė.
Veikiant aukštai temperatūrai, lėtai,bet atkakliai ardomas veidrodinis reflektoriaus paviršius.Po kelių metų nuolatinio švietimo, jis tampa nebe veidrodinis, o matinis.Naktį tokie žibintai blogai apšviečia kelią.
KLIŪTYS, PĖSTIEJI,DVIRATININKAI – NET IR SU ATŠVAITAIS – PASTEBIMI PAVĖLUOTAI, ARBA IŠ VISO NEMATOMI.
Tokių automobilių vairuotojai ne savo noru tampa potencialiais avarijų kaltininkais, arba net žudikais.
Mano nuomone,už daugybės automobilių jau sugadintus žibintus turėtų atsakyti nuolatinio žibinimo iniciatoriai.
ES ekspertai artimųjų šviesų dieną naudos neįžvelgė.Kad ir kaip stengėsi įvairūs lobistai,direktyvos dėl visuotinio žibinimo artimosiomis prakišti nepavyko.
ES Komisija nutarė: lengvieji automobiliai pagaminti po 2011 m,vėliau ir sunkvežimiai bei autobusai, privalės turėti specialias ekonomiškas,šviesos diodų ar kitas taupias lemputes,automatiškai įsijungiančias,užvedus variklį. Įjungus tikras lempas,dienos šviesos išsijungs.
Apie jokias PRIVALOMAS artimąsias šviesas automobiliams, pagamintiems iki 2011 m.direktyvoje NEKALBAMA.

1. Per pėsčiųjų perėją važiuoti galima, nes KET to nedraudžia. Kažin kokioje šalyje draudžia? :)
2. Šalmas yra rekomenduotinas, o atšvaitai ir liemenė reikalingi tik tamsiu paros metu.