Tautine giesme ir Prezidento Valdo Adamkaus sveikinimu Katedros aikštėje trečiadienio vakarą prasidėjo Lietuvos tūkstantmečio dainų šventė "Amžių sutartinė".
Lenkijoje viešintis valstybės vadovas negalėjo dalyvauti dainų šventės atidarymo renginyje, tad į tūkstantinę susirinkusiųjų švęsti dainų šventės minią sostinės širdyje, Katedros aikštėje, kreipėsi iš prie scenos įrengtų didelių ekranų.
"Šioje vietoje prieš daugiau nei du dešimtmečius suskambėję, tuomet dar nedrąsūs, tačiau visa širdimi dainuojami protėvių ir tėvų laisvės dainų akordai labai greitai pasklido po visą Lietuvą, suvienijo mus Baltijos kelyje, stiprino Sausio 13-osios tragedijos naktį ir visam pasauliui paskelbė: Lietuva yra gyva, Lietuvos žmonės trokšta būti laisvi ir visa širdimi, visa šalimi dainuoti laisvės dainą", - sakė V. Adamkus. Pasakęs kalbą Prezidentas pasirašė priesaiką.
Priesaiką pasirašė ir renginio vedėjai - aukštaitės tautiniu kostiumu pasipuošusi televizijos laidų vedėja Edita Mildažytė ir grupės "Antis" vokalistas, architektas Algirdas Kaušpėdas.
Dainų šventės atidarymo iškilmėse vaizdu ir garsu iliustruoti svarbiausi Lietuvos tūkstantmečio akcentai. Lietuvišką dainą keitė žodis, šį - dailė, architektūra. Visa tai susipynė unikalioje erdvėje - greta Arkikatedros bazilikos, bokšto, kurio varpai simboliškai žymi vis bėgantį laiką, Gedimino pilies, atstatomų Valdovų rūmų.
Visą dainų šventės atidarymo vakarą lydėjo teigiamos Lietuvos istorinės perspektyvos leitmotyvas, oriai bandyta atskleisti ir šalies dabartį, viltingai siekta pažvelgti į ateitį. Istorikas prof. Alfredas Bumblauskas tikino manąs, kad būtent nuo 1990 metų prasidėjo tikrasis Lietuvos aukso amžius ir jis tebesitęsia. "Gal kartais mes neįvertiname, sakome esą maži ir silpni, tačiau užmirštame, kad 1940-aisiais net nežinojome, kur sudaryti Vyriausybę, o nuo 2004-ųjų turime tris dešimtis sąjungininkų, dėl ko esame saugiausi savo istorijoje. Šiandien kartais sakome - krizė, bet juk nebadaujame, ir užmirštame, kad dar XIX amžiuje Lietuvą ištikdavo badmečiai", - sakė A. Bumblauskas. Pasak istoriko, mūsų teatras ir kitos meno sritys - pasiekusios tokias aukštumas, kurių jie neturėjo niekad anksčiau. "Aptarinėjama Vilniaus - Europos kultūros sostinės idėjos sklaida, tačiau dar visai neseniai, XX a. pradžioje, buvo sakoma, kad Vilnius yra užmirštas meno miestas. Šiandien Vilnių su savo kultūra ir paveldu pripažįsta visas pasaulis ir Europa", - teigė A. Bumblauskas.
Per renginį buvo prisiminta "Šlovės kovų galerija". Lankytojams prisistatė Garbės sargybos kuopos kariai.
Vilniaus Šv. Kristoforo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Dainora Eigminienė džiaugėsi, kad jaunimas nepraranda savo pagrindo - ryšio su kalba. "Taisydama mokinių rašinius dar nė karto neatradau, kad raidė "v" būtų parašyta kaip "w". Jiems tai neateitų į galvą, nes jie moka, nori ir gali kalbėti lietuviškai, anot poeto Alfonso Nykos-Nyliūno, "krauju, gyslomis tą kalbą girdi". Pasveikinkime vieni kitus, kad mūsų vaikai ir anūkai gimtąja kalba lietuviškai mąsto apie save, Lietuvą ir pasaulį", - ragino pedagogė.
Susirinkusiesiems buvo priminta, kad lietuviai, nepaisant itin sudėtingos istorijos, sugebėjo išlaikyti tradicijas. "Apie save kartais manome, kad esame sėslūs ir labai konservatyvūs. Aš taip nemanau. Mes mokame saugoti", - sakė A. Kaušpėdas.
Lietuviai yra išlaikę Kūčių, Užgavėnių, Žolinės, Sekminių, atlaidų tradicijas, kulinarinį paveldą. "Iš amžių glūdumos ateina priesaikos žodžiai: lietuvi, mylėk savo tėvynę kaip ir savo motiną, saugokime savo tradicijas - jos nėra įstatymais paremtos, jos lydėjo žmogų visą gyvenimą, nuo pat gimimo iki mirties, ir buvo apipintos labai gražių apeigų", - sakė tautosakos puoselėtoja ir rinkėja iš Šeduvos Emilija Brajinskienė.
Antras dalykas, su kuo teigia nesutinkąs A. Kaušpėdas - tai, kad Lietuva yra juodo darbo ir vargo, o ne mokslo šalis."Lietuvoje buvo ir bus pasaulinio garso mokslininkų", - teigė renginio vedėjas.
Šventėje pasidžiaugta jaunimo - mūsų vilties atžalyno - pasiekimais. Vien keli pavyzdžiai - Vilniaus dailės akademijos absolventė, prestižinio konkurso "The Fashion Academy Award" pagrindinio prizo laimėtoja Agnė Kuzmickaitė, Vytis Banaitis ir Povilas Kanapickas - daugkartiniai tarptautinių fizikos, matematikos, astrofizikos konkursų laimėtojai, unikali Vilniaus licėjaus abiturientų laida, iš kurios šeši jaunuoliai įstojo į Kembridžo universitetą, o vienas pasirinko studijas Oksforde - rodo puikią Lietuvos ateitį.
Daug vilčių dedama ir į sportuojantį jaunimą. Šioje srityje išskirtos Lietuvos merginų ir vaikinų krepšinio rinktinės. Abi jos yra Europos aukso savininkės. Disko metikas Andrius Gudžius vadinamas nacionaline Lietuvos viltimi.
Iškilmėse kalbėjęs olimpinis čempionas, disko metikas Virgilijus Alekna pasidžiaugė, jog mažiau nei prieš šimtą metų prasidėjęs Lietuvos sporto judėjimas pažėrė daugybę istorinių pergalių. "Kas galėjo prieš 90 metų pagalvoti, kad Lietuva turės tiek daug pasaulio, Europos ir olimpinių čempionų bei prizininkų", - sakė sportininkas.
Dainų šventės atidarymo koncertu "Pasveikinkim vieni kitus" sujungta per 40 tūkstančių dalyvių iš visos Lietuvos ir užsienio lietuvių bei Katedros aikštėje susirinkusių ir namuose esančių tautiečių iki liepos 6-osios vyksiantiems renginiams ir Lietuvos ateičiai.
Tūkstantmečio Dainų šventę rengiančio Lietuvos liaudies kultūros centro duomenimis, šįmet šventėje dalyvaus apie 42 tūkstančius dalyvių, iš jų 25 tūkst. vaikų ir jaunimo, per tūkstantį užsienio lietuvių iš 16 pasaulio šalių ir Lietuvos tautinių mažumų mėgėjų meno kolektyvų. Visą savaitę 14 unikalių, spalvingų kultūros renginių vyks įvairiose sostinės erdvėse.
UNESCO paveldas
Pirmoji Dainų šventė surengta 1924 metais Kaune. Į ją susirinko trys tūkstančiai dalyvių ir dešimt tūkstančių žiūrovų. Per tą laiką renginys išaugo į įspūdingą kultūros sąjūdį.
Dainų šventė Lietuvoje rengiama kas ketveri metai. Jos programą sudaro kelios dalys. Folkloro dieną visa geografine ir žanrine įvairove išsiskleidžia tradicinė kultūra.
Ansamblių vakarą teatralizuota forma pateikiamas liaudiškasis pradas. Šokių dienos pagrindas − profesionalių choreografų sukurtos ir didelėje aikštėje gražiausius raštus išrašančios šokių kompozicijos.
Dainų diena į vieną milžinišką chorą suburia per 15 tūkstančių dainininkų. Išskirtinė jos ypatybė – dainavimas a cappella. Šventės programą papildo liaudies meno paroda, nacionalinio instrumento − kanklių popietė, pučiamųjų orkestrų koncertai ir paradai, mėgėjų teatrų spektakliai, profesionaliosios kūrybos renginiai, šventės dalyvių eitynės.
Lietuvos ir kitų Baltijos šalių Estijos bei Latvijos dainų švenčių tradicija nuo 2003 metų tapo UNESCO pripažinta Pasaulio nematerialiosios kutūros paveldo vertybe.
Pasididžiavimo jausmas
Liepos 1–6 dienomis vyksiančiuose renginiuose dalyvaus per 40 tūkstančių žmonių. Šventė prasidės profesionaliosios kūrybos renginių ciklu, kuris simboliškai atkuria Lietuvos kelią nuo senosios baltiškosios iki šiuolaikinės vakarietiškosios kultūros.
Ansamblių vakaras ir Šokių diena atskleidžia ciklinio ir istorinio laiko tėkmę. Parengtos Moksleivių dainų dienos, modernizuoto folkloro, teatrų ir kitos naujos programos.
Šventės kulminacija – Dainų diena. Didžiulėje, specialiai pastatytoje Vingio parko estradoje tūkstančiai dalyvių dainuos gražiausias buvusių Dainų švenčių dainas ir naujus Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui skirtus kūrinius.
Dalyvauti Dainų šventėje – kiekvieno žmogaus, puoselėjančio nacionalinę kultūrą, troškimas. Per šventę atsiskleidžia šalies esmė – dalyviai pasipuošia tautiniais drabužiais, juos vienija daina ir šokis, pasididžiavimas savo valstybe.
Nenusakomą emocinio bendrumo jausmą su dalyviais išgyvena kone visa Lietuva.
TIK FAKTAI
- 1843 metais birželio 25 Ciuriche (Šveicarija) surengta pirmoji Dainų šventė pasaulyje.
- Didžiausia Dainų šventė surengta Austrijoje 1928 metais. Ji buvo skirta Franzo Schuberto 100-osioms mirties metinėms paminėti. Į Vieną suvažiavo 200 tūkstančių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių.
- Pirmoji Dainų diena Lietuvoje surengta 1924 metais rugpjūčio 23−25 dienomis Kaune, Parodų aikštėje.
Renginiai Vilniuje
2009 07 01 21.00 val. Atidarymo koncertas „Pasveikinkim vieni kitus“ Katedros aikštėje
2009 07 02 22.00 val. Ansamblių vakaras „Metai“ Kalnų parke
2009 07 03 17.00 val. Moksleivių dainų diena „Skambantys vaikystės sodai“ Vingio parke
2009 07 04 10.00 val. Folkloro diena „Žemynėle, žiedkelėle“ Sereikiškių parke ir pilių teritorijoje
2009 07 05 21.00 val. Šokių diena „Laiko brydėm“ Žalgirio stadione
2009 07 06 17.00 val. Dainų diena „Tūkstančio aušrų dainos Lietuvai“ Vingio parke
