Ji egzotiška, o tokios moterys lietuviškame pramogų pasaulyje visada laukiamos.
Gruzinė Šorena Džaniašvili (20) dalyvauja jau antrame muzikiniame TV šou. Teisę Tbilisyje studijuojanti mergina puikiai supranta, kad gimtojoje šalyje ant scenos užlipti nėra taip paprasta, todėl vertina lietuvaičių pasiūlytą muzikinės karjeros galimybę. Septintą mėnesį Vilniuje gyvenanti Šorena pripažįsta, kad Lietuvoje, kurioje šalta, riebus maistas ir mažai moteris gerbiančių vyrų, - ją laiko muzika.
- Kaip atsidūrei Lietuvoje?
- Su viena pramogine Gruzijos laida. Aš esu viena iš jos vedėjų. Detaliau apie laidą nenorėčiau pasakoti, nes tai nepatinka mano vadovybei.
- Kaip patekai į “Muzikos akademiją”?
- Agresijos prieš Gruziją metu Vilniuje buvo rengiamas mitingas. Ten padainavau vieną gruzinišką
dainą. Paskui mane ir pakvietė LNK atstovai. Šį pasiūlymą labai vertinu, nes iki jo su muzika neturėjau nieko bendro.
- Dalyvauji antrame muzikiniame TV šou. Koks tikslas?
- Visų pirma “Duetuose”, kitaip nei “Muzikos akademijoje”, aš dalyvauju jau turėdama sceninės patirties. Tikslas - pagerinti “Muzikos akademijoje” pasiektus rezultatus.
- Ką planuoji veikti pasibaigus “Duetams”?
- Kol kas nežinau. Labai norėčiau tęsti muzikinę karjerą.
- Lietuvoje ar Gruzijoje?
- Nesu naivi, Gruzijoje užlipti ant scenos reikia daug pastangų, o ir pramogų pasaulis ne toks išsivystęs kaip Lietuvoje. Greičiausiai tektų užsiimti kitokia veikla, bet muzikos man labai trūktų. Kita vertus, Lietuvoje pasilikčiau tik jei man pasiūlytų pelningą darbą.
- Ar šiuo metu jauti pinigų stygių?
- Jei man jų trūktų, grįžčiau namo.
- Ką apie tavo veiklą Lietuvoje mano tėvai?
- Džiaugiasi ir labai mane palaiko, duoda patarimus. Jie žiūrėjo visus “Muzikos akademijos” koncertus per internetą. Ypač mano mama aktyviai domisi. (Juokiasi.)
- Vilniuje gyveni jau septynis mėnesius. Ką grįžusi apie mūsų sostinę papasakosi namiškiams?
- Labai daug ką turėsiu papasakoti, bet nieko blogo. Jei man čia būtų buvę blogai, būčiau išvažiavusi ir jokia karjera manęs nebūtų sulaikiusi. Jau dabar mano draugai tiek prisiklausė apie Lietuvą, kad veržiasi čia atvažiuoti. (Šypsosi.)
- O kas tau labiausiai patinka Vilniuje?
- Ramybė. Kai tik atvykau, buvo labai keista. Pavyzdžiui, Tbilisyje naktiniai klubai atviri kiekvieną dieną, pas jus tik savaitgaliais. O ir žmonių gyvenimo ritmas čia gerokai lėtesnis. Dabar jau prie visko pripratau. Kartais atrodo, kad Vilniuje visą gyvenimą gyvenu.
- O kas nepatinka?
- Šaltas oras. Prie jo sunku priprasti. Lietuvoje esant 10 laipsnių šilumos šalčiau nei kai Gruzijoje fiksuojama minusinė temperatūra.
- Su kuo gyveni Vilniuje?
- Su dviem kolegėmis iš Gruzijos.
- Ką gali pasakyti apie lietuvių kalbą?
- Oi, iš pradžių maniau, kad niekada nė vieno žodžio neįsiminsiu. Dabar jau pagaunu pagrindinę pokalbio mintį. Ypač kai kalbama apie muziką. Pati nekalbu, nes nematau prasmės pasakyti tik keletą sakinių.
- Ką manai apie Lietuvos vyrus?
- Iš pradžių man buvo šokas. Jie visai kitokie nei gruzinai. Kitaip atrodo, kitaip kalba, manieros kitokios. Man nepatiko, kad dauguma lietuvių negerbia moterų, nėra vyriški. Ypač jaunoji karta.
- Gruzinai labiau gerbia moteris?
- Tikrai taip.
- Lietuvoje susiformavęs įkyraus mergišiaus gruzino stereotipas. Kaip manai, kodėl?
- Nežinau. Čia turbūt iš sovietinių laikų, kai pas jus važiuodavo arbūzų pardavėjai. Bet tai nereiškia, kad visi gruzinų vyrai tokie. Na, nebent kaimiečiai. Ir man nemalonu, kai man apie tokius gruzinus pasakoja. Beje, pas mus Gruzijoje apie lietuvaites kalbama, kad jos pačios kabinasi ant kaklo.
- Ar galėtum pamilti lietuvį?
- Kol kas nelabai įsivaizduoju, kad su mylimuoju bendraučiau ne gimtąja kalba.
- Ar kuris nors lietuvis tau rodo išskirtinį dėmesį?
- Man gaila vyrų, kurie rodo moteriai dėmesį ir nesulaukia atsako. Jei man vyras nepatinka, aš visada jam pasakau, kad negaištų laiko. Todėl šiuo metu man joks vyras ir nerodo dėmesio.
- Ką galėtum pasakyti apie lietuvių virtuvę?
- Ji riebi. Matau, kad ir jūs, lietuviai, nevalgote kasdieną lietuviškų patiekalų. Pavyzdžiui, cepelinai. Keletą kartų paragavau ir daugiau nebenoriu. (Šypsosi.) Vienintelis patiekalas, kuris man patinka, - kibinai. Žinau, kad jis ne lietuviškas, bet man visą gyvenimą jis asocijuosis su jūsų šalimi, nes čia jo pirmą kartą paragavau. Tiesą sakant, jau po kelių dienų Lietuvoje pradėjau ilgėtis gruzinų virtuvės, nes ją labai mėgstu. Stengiuosi kuo dažniau lankytis gruzinų restoranuose.
- Ką mėgsti veikti laisvalaikiu?
- Labiausiai mėgstu vaikščioti po parduotuves, ypač kai jose nuolaidos. Visai neseniai pradėjau vaikščioti į sporto salę. Kadangi mano kūno sudėjimas labai geras - valgau daug ir nestorėju, sugalvojau, kad reikia padailinti raumenukus. (Šypsosi.) Labai daug laiko prabėga landžiojant internete. Tai lengviausias būdas bendrauti su Gruzija. Dar man labai patinka ilgai miegoti.
- Ar turi mėgstamų vietų sostinėje?
- Man patinka įvairovė, todėl neprisirišu prie vieno baro ar parko.
- Ko labiausiai trūksta Lietuvoje?
- Draugų!
- Ką iš Lietuvos mielai pasikviestum paviešėti pas tave Tbilisyje?
- Visus, su kuriais bendrauju. Labai norėčiau jiems parodyti Tbilisį, nes daugelio įsivaizdavimas anaiptol neatitinka realybės.
Laima KARALIŪTĖ
