Paskutinis pianinas, kuriuo muziką komponavo Šopenas. Mirties kaukė, išlieta iškart po to, kai kompozitorių pasiglemžė tuberkuliozė. Artimųjų išsaugota rudų plaukų sruoga.
Visa tai – tik maža dalelė to, ką išvysite naujajame Šopeno muziejuje, kuris simboliškai buvo atidarytas, minant 200-ąsias didžiojo romantizmo epochos kompozitoriaus gimimo metines.
Interaktyvus daugialypės terpės muziejus yra įsikūręs pačiame Varšuvos centre, į kurį iš Masovijos rajono Šopenas persikėlė dar būdamas kūdikis. Čia, prieš išsikraustydamas į Paryžių, kūrėjas praleido dvidešimt savo jaunystės metų.
„Tai pats moderniausias biografinis muziejus ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje“, - muziejaus atidarymo ceremonijoje kalbėjo Lenkijos kultūros ministras Bogdanas Zdrojevskis.
Daugiausia keblumų muziejininkams kėlė daiktų, vienaip ar kitaip atspindinčių Šopeno gyvenimą, trūkumas. Kai kurie, pavyzdžiui laiškai, buvo sunaikinti kompozitoriaus meilužių, kiti – prarasti per Antrąjį pasaulinį karą.
Lenkų valdžia partitūras, etiudus ir kitus objektus, susijusius su žymiuoju muziku, rinkti pradėjo dar 1899-aisiais. Ji iki šiol tebeperka juos iš visame pasaulyje vykstančių aukcionų.
„Šie daiktai turi neįkainojamą emocinę vertę“, - teigė viena iš muziejininkių.
Šopeno mirčiai skirtas kambarys
Muziejuje objektai yra suskirstyti pagal temas. Atskiromis erdvėmis siekta atskleisti skirtingus kūrėjo gyvenimo tarpsnius.
Viena salė yra paskirta „saloniniam“ Šopeno gyvenimui Paryžiuje. Lankytojų akims joje atsiveria paskutinis muziko turėtas pianinas, kurį kūrė garsusis Ignasas Plejelis. Be to, jie sužinojo, kad Paryžiaus metais Šopenas pinigų prasimanydavo privačiai mokydamas groti pianinu. Jis buvo vienas geriausių ir brangiausių miesto mokytojų.
Kita salė atspindi laiką, kurį kompozitorius praleido Nohante – Prancūzijos pilyje, priklaususia Šopeno mylimajai, rašytojai Žorž Sand. Jų artima draugystė truko aštuonerius metus.
„Nohanto“ salėje girdėti paukščių čiulbesys. Taip muziejaus kūrėjai siekė atkartoti jaukų gamtos prieglobstį, kuriame muzikas sukūrė savo šedevrus.
Vienoje iš lentynėlių tuo tarpu guli balta damasto nosinaitė su Žorž Sand išsiuvinėtais Šopeno inicialais. Be to, lankytojams iš sienos ištraukus plokštę su vienos iš Nohante sukurtų kompozicijų erdvė akimirksniu prisipildo muzikos garsų.
Paskutinė salė yra skirta ankstyvai kūrėjo mirčiai. Einantį 39-uosius, 1849-aisias, jį, kaip spėjama, pakirto tuberkuliozė. Tamsioje patalpoje, kurioje viešpatauja tyla, užklydėlius pasitinka muziko kaukė. Ji iš gipso buvo nulieta iš karto po Šopeno mirties.
O ant muziejaus staliukų guli kvietimai į laidotuves, kuriose dalyvavo daugiau kaip 3000 žmonių, bei artimųjų išsaugota rudų Šopeno plaukų sruoga.
TIK FAKTAI
Muziejus yra Frederiko Šopeno instituto Varšuvoje dalis.
Įėjimas į jį kainuoja 22 zlotus (~19 litų). Bilietai į muziejų turi būti rezervuojami internetu arba pirkami iš anksto.
Vaizdas iš išorės
