Areštavo už kalbas
Taip šį mėnesį nutiko jaunai žurnalistei (19 m.). Po to, kai ji kreipėsi į policiją ir pranešė, jog buvo išžaginta, byla buvo iškelta jai pačiai. Mogadišo miesto teismas nuteisė moterį 6 mėnesių namų arešto bausme – mat teisėjas Haši Elmi Nuras apkaltino ją melavus. Teismas dar nubaudė ir 2 žurnalistus, kurie esą moters melą paleido į eterį. „Radijo stoties „Shabelle“ vedėjas Abdilmalikas Jusufas pripažintas kaltu dėl valstybinių organų įžeidimo ir nuteistas kalėti metus. Jo kolega Muchamedas Baširas už šmeižtą kalės pusę metų“, – sakė teisėjas. Tiesa, reporteriams palikta galimybė išsipirkti nuo kalėjimo. Už kiekvieną išpirktą dieną jie turi sumokėti, skaičiuojant lietuviškais pinigai, po 2 litus. Tad jei nenorės sėdėti kalėjime, vienas žurnalistas turės sumokėti per 700 litų, o kitas – dvigubai mažiau.
Tyrimas prasidėjo po to, kai 19-metė žurnalistė, duodama interviu, kolegoms papasakojo, jog ją išprievartavo kiti 2 žurnalistai. Nukentėjusioji sakė, kad jai į galvą buvo įremtas pistoletas, ji buvo priversta eiti į miegamąjį, o ten iš jos net kelis kartus išsityčiota. Tuoj po šio interviu transliacijos policija areštavo abu žurnalistus. Tačiau ne įtariamuosius dėl išžaginimo, o tuos, kurie parengė interviu.
Moterys neginamos
Ir tai Somalyje jau ne pirmas kartas. Prieš tai 27 metų moterį, kuri papasakojo, kad ją išžagino kareiviai pabėgėlių stovykloje, teismas nuteisė kalėti metus. Moteris tvirtino, kad ją išžagino keli ginkluoti kareiviai. Tuoj po tokio pareiškimo ji buvo sulaikyta ir 2 paras tardoma. Moterį iš areštinės išleido tik po to, kai ji atsisakė savo pareiškimo. Tuomet nukentėjo iš jos interviu ėmęs žurnalistas. Už to interviu transliaciją jis irgi buvo nuteistas kalėti metus. Teismas nusprendė, kad moteris melavo, kad jokio išžaginimo nebuvo, ir nuteisė ją už kariškių šmeižimą. Remtasi medikų išvada, pagal kurią ekspertams nepavyko nustatyti, ar moteris patyrusi lytinę prievartą. Nuteistajai bausmės vykdymas atidėtas iki tol, kol ji krūtimi maitina savo kūdikį.
Žmogaus teisių gynėjai pasipiktinę. Moteris buvo apklausinėjama be advokato, o norint priversti atsiimti pareiškimą, buvo areštuotas net ir jos vyras. „Dabar seksualinių nusikaltimų aukos bijos pranešti apie savo skriaudėjus, – sakė organizacijos „Human Rights Watch“ Afrikos šalių direktorius Danielius Bekele. – O faktų, kad moterys pabėgėlių stovyklose žaginamos, turime ne vieną.“
Po to, kai dėl šių faktų pasisakė tarptautinės organizacijos, Somalio ministras pirmininkas Abdi Farach Širdonas Saidas pažadėjo pradėti teisėsaugos ir policijos reformą bei atkreipti dėmesį į moterų, nukentėjusių nuo vyrų prievartos, gynybą.
Keliavo po pasaulį
Didelio tarptautinio atgarsio sulaukė ir kanadiečių kilmės žurnalistės Amandos Lindhout (29 m.) atsiminimų knyga „Namas Danguje“ („A House in the Sky“), kurioje ji aprašo košmarą, pačios patirtą Somalio teroristų nelaisvėje. Joje žurnalistė buvo 15 mėnesių – buvo kankinama ir žaginama.
Amanda, prieš tai dirbdama padavėja Kalgaryje, taupydavo arbatpinigius ir su kuprine ant pečių keliaudavo po visą pasaulį. Paskui tapo laisvai samdoma žurnaliste ir toliau keliavo, rašydama reportažus iš pasaulio šalių, kuriose vykdavo konfliktai ir į kurias ne kiekvienas žurnalistas išdrįsdavo nuvykti. Amanda buvo pagarsėjusi savo drąsa. Ji kartą jau buvo pagrobta į nelaisvę Irake, tačiau po to savo darbo nė nemanė atsisakyti. Amanda viena buvo nukeliavusi į Afganistaną, o grįžusi gan brangiai pardavė savo reportažus.
Kai 2008-aisiais mergina nusprendė nukeliauti į Somalį, ji paskambino savo buvusiam vaikinui Naidželui Brenanui, su kuriuo susipažino keliaudama po Etiopiją, ir pakvietė kartu keliauti ir fotografuoti. Vaikinas sutiko. Tuo metu Amandai buvo 24-eri, o jos palydovui – 36 metai.
Jau trečią kelionės po Afriką dieną jiedu buvo pagrobti jaunų islamo fundamentalistų, kai važiavo į pabėgėlių stovyklą, kuri buvo netoli Somalio sostinės Mogadišo. Kartu su Amanda ir Naidželu nelaisvėje atsidūrė ir jų vertėjas, Somalio žurnalistas Abdifatachas Muchamedas Elmi. Jis po kelių mėnesių buvo paleistas. Už užsieniečius teroristai pareikalavo 2,5 milijonų dolerių išpirkos.
Prievartavo grupėmis
Nelaisvėje reporteriai buvo marinami badu, mušami, o Amanda dar ir prievartaujama. Ir pavieniui, ir keliese. Kad išsaugotų savo gyvybes, belaisviai priėmė islamą. Pagrobtieji skaitė Koraną ir 5 kartus per dieną melsdavosi, tikėdamiesi, kad tai juos bent kiek apsaugos, tačiau jų kankinimai nepasibaigė. Pagal religines tradicijas vyras ir moteris buvo skirtingose kamerose, tačiau per jų plonas sienas Naidželas nuolat girdėdavo prievartaujamos savo draugės riksmus. Kartą vienas iš prievartautojų įrėmė Amandai į galvą automatą ir imitavo sušaudymą.
Nelaisvėje moteris užsikrėtė grybeliu, kuris išvagojo jos veidą, nuslinko plaukai ir nagai. O Naidželas ilgą laiką sirgo dizenterija. Išpirkos reikalautojai nuolat keitė belaisvių buvimo vietą, o kartą Amandą išvežė į dykumą, ten prie gerklės prikišo jai peilį ir nufilmavo, liepdami prašyti pagalbos. Amanda savo knygoje rašo, kad buvo momentas, kai ji norėjo nusižudyti: po to, kai ji 3 dienas praleido stipriai už nugaros surištomis rankomis ir kojomis, vos galėdama prakvėpuoti.
Kai pagrobėjai pagaliau ją atrišo ir pareiškė, jog tai tėra pertrauka, bei pagrasino kasdien taip ją rišti, kol negaus išpirkos, likusi viena Amanda buvo nusprendusi, jog geriau mirti. Ji prisidėjo prie riešo surūdijusį skustuvą. Bet tą akimirką į kambarį įskrido mažas rudas paukštelis. Jis pašokinėjo ant nešvarių grindų, pažvelgė į Amandą ir netrukus išskrido. Ji pirmą kartą po pagrobimo pamatė paukštį. „Visada tikėjau ženklais... Ir tada, kai man labiausiai reikėjo, aš sulaukiau ženklo“, – rašo moteris.
Nepavykęs pabėgimas
Nesulaukdami, kad juos išvaduotų, belaisviai bandė bėgti. Jiems pasisekė iššokti per langą, kuris buvo daugiau kaip 3 metrų aukštyje, ir nubėgti iki mečetės, tačiau vietiniai gyventojai neapgynė bėglių nuo ginkluotų banditų. Kai šie bėglius sučiupo, niekas iš minios, išskyrus vieną moterį, nepuolė jų gelbėti.
Ta moteris stvėrė Amandai už rankos, paskui bandė užstoti ją visu kūnu, kai vyrai tempė aukas iš pastato. Žurnalistė sako vėliau girdėjusi šūvius mečetėje, bet nieko konkretaus apie savo gelbėtojos likimą nežinanti.
Pagrobėjai suvertė kaltę dėl pabėgimo Amandai, nors iš tiesų pabėgti buvo sugalvojęs Naidželas. Sugautus bėglius banditai sumušė, sukaustė grandinėmis ir įmetė į rūsį su žiurkėmis, o kitą dieną maldų kambaryje merginai uždengė galvą, nuplėšė drabužius ir paeiliui niekino jos kūną.
Sumokėjo išpirką
Galų gale 2009-ųjų lapkričio 25-ąją belaisviai buvo išvaduoti. Jų giminės sumokėjo 1,5 milijono dolerių. Knygoje rašoma, kaip tie artimieji patys ėmėsi gelbėti pagrobtuosius, praradę viltį sulaukti pagalbos iš Kanados ir Australijos vyriausybių. Abiejų šeimos pasidalijo išlaidas perpus. Labiau pasiturintys N. Brenano artimieji mokėjo patys, A. Lindhout tėvams padėjo geri žmonės.
A. Lindhout teigimu, Kanados ir Australijos vyriausybės pasiūlė pagrobėjams 250 000 JAV dolerių, kurie buvo pavadinti ne išpirka, o išlaidomis, skirtomis aukoms sugrąžinti. Mat abi šalys yra nusprendusios nemokėti išpirkų teroristams. Pagrobėjai su tokiu siūlymu nesutiko.
Otavos politikai siekė Somalio vyriausybės pagalbos, tačiau šios šalies valdžioje tvyro nuolatinis chaosas, ji nevaldo situacijos visoje šalyje.
A. Lindhout nesmerkia federalinės vyriausybės, kad ši jos neišgelbėjo. Tiesa, moteris rašo, kad daugelis pasaulio šalių vyriausybių tyliai sumoka išpirką, diplomatiškai susitaria arba nusiunčia ginkluotus karius gelbėti savo piliečių. „Daugelis vyriausybių, kaip ir Kanados bei JAV, stengiasi remti šeimas, taip pat laikosi griežtos politikos neremti terorizmo ir todėl nemokėti išpirkų už pagrobtus žmones... „Visgi pamėginkite tai pasakyti nevilties apimtai motinai, tėvui, vyrui ar žmonai...“, – rašoma knygoje.
Veiklos nenutraukė
A. Lindhout pripažįsta, kad ji, nuotykių troškimo skatinama, pasielgė naiviai, kai nusprendė keliauti po pavojingą šalį.
Nelaisvėje pora išbuvo 460 dienų. Prieš išvažiuodami namo, abu dar 2 savaites gydėsi Nairobio ligoninėje. Amandai buvo išmušti dantys, nuolat skaudėjo suspardytus šonus, ant veido tebebuvo išplitęs grybelis, kuokštais krito plaukai. Moteris buvo siaubingai išsekusi, vos galėjo paeiti, nes kojos nuolat būdavo surištos.
Po išlaisvinimo knygą „Gyvybės kaina“ pirmiausia parašė Naidželas. Ji buvo išleista 2011 metais. Tuo metu Amanda užsiėmė žmonių teisių gynimu, įsteigė fondą nuo smurto nukentėjusioms Kenijos ir Somalio moterims padėti.
Ir šiuo metu Somalis išlieka pati pavojingiausia planetos vieta užsienio žurnalistams. Faktiškai šalyje jau 18 metų tęsiasi pilietinis karas. Dalį šalies kontroliuoja islamų radikalai.
Zbignevas JANKOVSKIS
AKISTATA
