„Mūsų šalyje yra 3 galimi keliai: galima prisijungti prie al-Shabaab judėjimo, galima prisijungti prie vyriausybinių pajėgų arba galima išvykti į užsienį. Aš neturėjau pinigų, todėl pasirinkau al-Shabaab“ - pasakoja Ismaelis Mohamedas.
21 metų jaunuolis yra tikras eilinis islamistų kovotojas. Jis nėra nei džihadistas, nei ekstremistas, jis myli Dievą ir „Manchester United“. Jis yra jaunas išsilavinęs musulmonas, puikiai kalbantis angliškai. Tačiau savo šalyje, kuri yra paskendusi kare visą jo gyvenimą, Ismaelis neturi jokių perspektyvų.
Paskutinė Somalio vyriausybė pilietinio karo metu žlugo 1991 metais. Tuomet sukilėliai atgręžė ginklus vieni į kitus tikėdamiesi užimti valdžią. Dauguma Somalio jaunimo nežino, ką reiškia gyvenimas be karo.
Al-Sabaab lyderiai yra karingi nacionalistai ir islamo ekstremistai, tačiau eiliniai kovotojai yra samdiniai, šauktiniai arba savanoriai. Ismaelis prie judėjimo prisijungė praėjusiais medais, kai dėl sausros itin trūko maisto ir al-Shabaab išgyveno pakilimą. Prieš kelias savaites judėjimas tik ką buvo pradėjęs išpuolį prie Pereinamosios Federalinės Vyriausybės (PFV) pajėgas. „Aš neturėjau, kur apsistoti ar ką veikti. Kai kurie mano draugai priklausė al-Shabaab ir jie teigė, kad PFV nėra musulmoniška organizacija, o al-Shabaab tokia yra“ - aiškino jis.
Vakarų ir JAV remiamas prezidentas Sharifas Ahmedas al-Shabaab kovotojams yra bedievis.
Sostinėje Mogadišu Ismaelis kartu su kitais jaunais judėjimo kovotojais gyveno bendrame name Bakaros turgaus aikštėje – islamistų citadelėje, į kurią nedrįsta įžengti vyriausybinės pajėgos ir Afrikos Sąjungos (Amisom) taikdariai. Ismaelis laukdavo iškvietimo ir, pasigriebęs automatą AK47, išdidžiai stodavo į kovą. „Aš buvau tikras modžachedas“ - didžiuodamasis teigia Ismaelis.
Per vieną iš susišaudymų Mogadišu gatvėse, prabėgus 4 mėnesiams nuo prisijungimo prie al-Shabaab, Ismaelis buvo sunkiai sužeistas – sprogusio artilerijos sviedinio skeveldros sumaitojo jo koją. Afrikos Sąjungo taikdariai jį nugabeno į savo stovyklavietę netoli jūros. Koja jam buvo amputuota.
Ismaelis yra dėkingas taikdariams, kad šie išgelbėjo jo gyvybę. Jaunuolis atsiribojo nuo al-Shabaab judėjimo. „Kuo aš tikėjau prieš tai ir kuo tikiu dabar, yra du skirtingi dalykai. Aš jaučiau, kad Amisom yra mano priešai, tačiau jie man labai padėjo“ - kalbėjo Ismaelis, pokalbio metu nuolat rankose vartęs į odinį viršelį įrištą Koraną. Jis atsiribojo nuo ginkluoto islamistų sukilimo, tačiau išliko pamaldus musulmonas. Netrukus jis bus paleistas iš taikdarių stovykloje veikiančios ligoninės ir grįš pas savo mamą į Medinos rajoną. Tačiau Ismaelis dėl to nerimauja.
„Ten yra PFV kariai, o jie mane labai puikiai žino. Galbūt jie mane nužudys. Tačiau, jei grįšiu į Bakarą, tai galbūt mane nužudys al-Shabaab. Aš norėčiau, kad mano šalyje būtų taika, tačiau nežinau, kaip tą padaryti... Aš nematau jokios taikos perspektyvos, tik kovą“ - liūdnai konstatuoja Ismaelis.
