Kėdainių rajone esantis Pernaravos miestelis savaitgalį minėjo 665-ąjį jubiliejų. Jubiliejaus proga heraldikos komisija patvirtino miestelio herbą, antspaudą ir vėliavą.
Jau V amžiuje Rytų žemaičių plynaukštėje, kur šiandien įsikūrusi Pernaravos seniūnija, gyveno žmonės. Tai liudija vietos kapinyne aptikti radiniai. Vis dėlto miestelio istorija pradėta skaičiuoti nuo 1348-ųjų.
„Gedimino laikais čia buvo žirgynas. Žirgus pervarant iš vienos vietos į kitą, šią vietą vadino pernavara. Taip seni žmonės ir dabar pavadina – Pernavara“, – kalbėjo istorikas Vytautas Vaidotas.
Švenčiant 665-ąjį Pernaravos jubiliejų, pašventinta ir prie seniūnijos iškelta pirmoji miestelio istorijoje vėliava. Joje pavaizduoti sukryžiuoti kalavijai ir kviečio varpa.
„Ne kartą buvome pulti kryžiuočių, ne kartą gynėme savo žemes – buvome kovotojai, taigi kardai simbolizuoja praeitį. Varpa – mūsų dabartis. Ūkininkai stiprūs, žemdirbystė stipri, puikūs žmonės. Ji simbolizuoja mūsų dabartį“, - vėliavos simboliką aiškino Pernaravos seniūnas Artūras Gustas.
Šventėje koncertavo vietos meno kolektyvai, o šeimininkės kvietė užsukti į seniūnaitijų įrengtus kiemelius ir vaišintis pačių gamintais skanėstais. Jubiliejaus proga miestelio bendruomenę sveikino ir gražiausių sodybų šeimininkus apdovanojo Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas.
„Norisi parodyti miesteliams labai daug dėmesio. Mes visada kalbame apie regionus, apie regioninę politiką. Reikia pakelti jų dvasią, kad iš čia žmonės neišvažiuotų. Reikia padėti juos puoselėti, todėl turime važiuoti į mažus miestelius“, – įsitikinęs Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas.
Paskelbti ne tik gražiausių sodybų šeimininkai, bet ir Kėdainių rajone gražiausiai besitvarkanti gyvenvietė. Ne vienerius metus šis titulas atitenka Pelėdnagių bendruomenei. Šioje gyvenvietėje gausiai žydi gėlės, prižiūrimos visos erdvės. Šiemet miestelio centrą papuošė iš akmens sukurtas unikalus saulės laikrodis.
Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
