Retas kuris įsivaizduoja gyvenimą be šokolado. „Dievų maistas“ kaip jį vadino actekai, šiandien europiečiams yra toks svarbus, jog jam skirtos netgi trys dienos: liepos 11-oji, pakrikštyta „pasauline šokolado diena“, liepos 7 ir spalio 28, švenčiamos JAV bei dar viena, minima rugsėjo 4-ąją.
Kaip geriausia švęsti šokolado dieną? Galima likti namie, valgyti šokoladą, šokoladinį pudingą ar pyragą, mėgautis šokoladiniu masažu ir pan. Kita vertus, šokolado mėgėjai gali aplankyti vieną iš „šokoladinių“ šalių, kurių gyventojai žino visas „juodojo aukso“ paslaptis.
Belgija
Šioje nedidelėje šalyje yra daugiau nei du tūkstančiai šokolado parduotuvėlių ir net šešiolika šiam skanėstui skirtų muziejų. Čia pagaminama ir daugiausiai šokolado pasaulyje – net 170 tonų per metus. Pasakojama, jog visame pasaulyje mėgstamo juodojo šokolado receptą išrado belgas vaistininkas, ieškodamas vaistų nuo kosulio. Be to, belgams turime būti dėkingi ir už pralines – šokoladą su smulkiai trintais skrudintais riešutais.
Tikri gurmanai būtinai privalo aplankyti Bruges. Čia patenkintas bus kiekvienas šokoladomanas. Mieste ne tik yra šokolado muziejus bei daugybė mažyčių parduotuvėlių. Daugelyje restoranų galima rasti „šokoladini meniu“, kuriame keisčiausi patiekalai nuo kakavos pupeliu sriubos bei žuvies ir mėsos kepsnių su šokolado padažu iki pašteto pagardinto juoduoju šokoladu.
Šveicarija
Nors, kitaip nei Belgija, Šveicarija niekada neturėjo kolonijų, kuriose būtų auginamos kakavos pupelės, ši šalis pirmiausia ateina į galvą, kuomet paminimas pieniškas šokoladas. Vietiniai gyventojai netgi yra paskaičiavę šokolado suvartojimo statistiką. Remiantis ja, vidutinis šveicaras per metus suvalgo ne mažau 12 kg šio saldumyno.
Be to, lankantis Šveicarijoje negalima pamiršti ir žymiojo „šokolado traukinio“, kas savaite vežančio keleivius į Montreux Gruyeres gyvenvietė, kurios vardas primena kitą šalį garsinantį produktą. Tačiau šį kartą kelionės tikslas ne sūrio gamyklos, bet šokolado fabrikas. Čia demonstruojamos šokolado gaminimo subtilybės.
Italija
Toskana žinoma ne tik dėl savo vynų, bet ir dėl „šokolado slėnio“, esančio Arno upės žemumoje tarp Pizos ir Florencijos. Vietiniai didžiuojasi, jog šokolado gamybos istorija čia siekia net 400 metų, kuomet kaimyninėse šalyse ji siekia tik 200. Žinomiausias čia esantis fabrikas, kurio produkcija apdovanota Londono šokolado akademijos, „Amedei“ įkurtas tik prieš 19 metų. Tačiau jo sukurtą šokoladą, pagamintą iš retos venesuelietiškos kakavos mėgsta ir pasaulio galingieji, pavyzdžiui Nicolas Sarkozy ir Carla Bruni.
Atvykus čia reikėtų aplankyti ir Prato mieste esančią šokolado parduotuvė, kurioje demonstruojamos šio gardėsio gamybos ypatybės. Be to, reikia nepamiršti ir Cioccolato Vestri fabriko Florencijoje kur patyrę meistrai moko gaminti gardžius šokoladinius desertus.
Prancūzija
Į Prancūziją reikia vykti ne ragauti šokolado, o išmokti jį gaminti. Greta Lijono, netoli Ronos slėnio yra įsikūrusi žymiausia šokolado mokykla Ecole du Grand Chocolat of Valrhona. Čia mokoma gaminti įvairius šokolado putėsius, kuriais garsėja Prancūzų virtuvė, kepti šokolado pyragus bei ruošti gėrimus. Žinoma, mokykla skirta profesionalams, bet ir paprastiems mėgėjmas čia rengiami trijų dienų kursai. Jų kaina, tiesa, nemaža – apie 800 eurų.
Ispanija
Šalis, kurios dėka šokoladas pasiekė Europą, tebėra viena iš penkių didžiausių šokolado gamintojų ir vartotojų. Žymiausias prekinis ženklas „Valor“, kurio fabrkas įsikūręs netoli Alikantės Čia įrengtas puikus muziejus, kuriame įdomiai parodoma kakavos pupelių apdorojimo ir šokolado gamybos istorija.
