Leidinyje „Emerging Infectious Diseases“, skelbiančiame apie infekcines ligas, mokslininkai paviešino raportą, kad spermoje gali gyventi net 27 išskirtinai pavojingi virusai. Šiame sąraše – Ebolos, Marburgo hemoraginės karštinės, Lassa karštinės ir kt. virusai.
Oksfordo universiteto gydytojai atlikę 3,8 tūkstančio tyrimų apibendrino gautus rezultatus ir paskelbė pilną spermoje randamų tarpstančių virusų sąrašą. Pranešta ir tai, kad kai kurie virusai spermoje gali būti aptinkami trumpai – tuo metu, kai žmones suserga tam tikra liga, o štai kiti šiame kūno skystyje išlieka dešimtmečius.
Jau seniai žinoma, kad tokie virusai kaip ŽIV, hepatitas C ir kai kurie herpeso virusai perduodami seksualinio kontakto būdu. Tačiau dėl kitų mokslininkai kol kas negali nieko pasakyti.
„Viruso buvimas spermoje nebūtinai reiškia, kad virusas bus perduodamas seksualinio kontakto būdu. Po šio tyrimo, kuriuo nustatytas virusų sąrašas, svarbu toliau aiškintis, kiek laiko virusai spermoje išlieka gyvybingi. Tuomet lauks ir virusų perdavimo kelio tyrimas“, - sako infekcinių ligų gydytojas Ameshas Adaljas.
Kaip pavyzdį galima paminėti kiaulytę. Šis virusas labai lengvai plinta per kosulį, slogą ir bučinį.
„Jei vyksta seksualinis kontaktas, tai greičiausiai žmonės ir bučiuojasi. Taigi, galima įvardyti ne vieną viruso perdavimo būdą. Gali būti tikrai sudėtinga įrodyti, kuris viruso perdavimo būdas yra svarbiausias“, - tvirtina A.Adaljas.
Vis tik kai kuriais atvejais faktas, kad virusas gali būti perduodamas seksualinio kontakto būdu – yra labai reikšmingas dėl potencialių tragiškų pasekmių.
Pavyzdžiui, dauguma žmonių suserga zika dėl to, jog jiems įkanda ligą platinantys uodai. Tačiau atradimas, kad zika virusas taip pat gali plisti ir seksualinio kontakto būdu yra labai svarbus, nes taip galima įspėti žmones, jog jie turėtų saugotis siekdami užkirsti kelią labai rimtiems apsigimimams.
O tais atvejais, kai virusas spermoje lieka labai ilgą laiką, kyla pavojus, kad tokios informacijos neturėjimas gali sukelti naują ligos protrūkį. Anot gydytojo A.Adalja'o būtent taip nutiko Ebolos atveju Vakarų Afrikoje.
Per protrūkį gydytojai ėmė įtarti, kad Ebolos virusas spermoje gali užsilikti kur kas ilgiau nei buvo manoma iš pradžių. Vieno išgijusio asmens atveju, virusas vis dar buvo aptinkamas praėjus daugiau nei 1,5 metų po jo pasveikimo.
„Tuomet, kai manyta, jog protrūkis jau suvaldytas, seksualiniai kontaktai nulėmė, kad nuolat atsirasdavo didelės grupės naujai užsikrėtusiųjų. Tai reiškė, kad siekiant sustabdyti ligos plitimą yra būtina įspėti apie konkrečius ligos plitimo būdus“, - pavojingą atvejį įvardija gydytojas.
