Šiose tame pačiame amžiuje darytose nuotraukose užfiksuotos savuose miegamuosiuose laiką leidžiančios, su klientais bendraujančios ir įvairius savo apdarus prieš foto objektyvą demonstruojančios Laukiniuose Vakaruose dirbusios prostitutės.
Prostitutės, dar kitaip tais laikais vadintos „purvinais balandžiais“, buvo įprastas dalykas vakarinėje šalies dalyje esančiuose miestuose ir miesteliuose.
Kuomet vyrai buvo viliojami į šalies pakraščius, kur jų laukė pelningas darbas kertant medžius, kasant anglį ir ūkininkaujant, savaime aišku, kad taip gausiai vyrų apgyvendintose teritorijose ėmė trūkti moterų.
To laikotarpio duomenys ir išlikę žemėlapiai atskleidžia, jog tose vietovėse vyrų buvo net 20% daugiau, nei moterų. Būtent dėl šios priežasties vakarinėje šalies dalyje taip suklestėjo viešnamiai.
Beveik kiekvienoje angliakasių stovykloje, kavos plantacijoje ir traukinių sustojimo vietoje dirbo po vieną ar dvi prostitutes, o didesniuose miestuose buvo galima aptikti visą raudonųjų žibintų kvartalą.
Prie miestų ekonomikos ir plėtros prostitucija prisidėjo labai stipriai, nes reikėjo mokėti mokesčius, baudas, be to, daugelis raudonųjų žibintų gatvių tapo bendruomenių centrais.
Nelegali veikla viliojo pelnu
Apylinkės teisėjas, 1881-aisiais lankęsis Miles miestelyje, Montanos valstijoje, tik 1000 gyventojų turinčią vietovę apibūdino kaip beteisę ir stipriai demoralizuotą.
„Gatvėse naktį nesaugu. Jame yra net 42 smūklės, kurių kiekvienoje kas vakarą įvyksta tuzinas muštynių“, - sakė jis.
Nors tais laikais prostitucija buvo nelegali, aptikti viešnamį sudėtinga nebuvo, nes daugelis jų buvo pažymėti įvairiuose to meto kelionių giduose.
Plečiantis šiam verslui, taip pat daugėjo ir šioje srityje dirbančių moterų. Tiesa, šis darbas buvo itin pavojingas. Dauguma prostitučių mirdavo nuo venerinių ligų ar gimdymo metu. Tačiau kai kurios damos tapo itin turtingomis, garsiomis ir gerbiamomis miestelio gyventojomis. Jos pačios vėliau įkūrė ne vieną viešnamį.
„Šį gyvenimo būdą pasirinkau tik dėl finansinių priežasčių. Tais laikais moterys taip galėdavo užsidirbti pinigų, to paties siekiau ir aš“, - pasakojo gana garsi prostitutė Mattie Silks.
Pirmąjį viešnamį Aliaskoje ji atidarė sulaukusi 19-kos metų, o per 3 mėnesius užsidirbdavo maždaug 31 tūkst. eurų, kas šiais laikais prilygsta beveik milijonui.
Tuo tarpu Fannie Porter įkurtą viešnamį, buvusį San Antonijo mieste, Teksaso valstijoje, labai pamėgo gerai žinoma traukinius užgrobianti grupuotė „Butch Cassidy‘s Wild Bunch“,
Keletas prostitucija užsiiminėjusių merginų ištekėjo už garsių vyrų.
Pasikeitė vadovai ir elgesys su prostitutėmis
Vadovautu viešnamiui buvo tikrai nelengva. Taip vadinamos Madam turėjo ne tik rūpintis švara, apmokyti naujas merginas, aprūpinti jas drabužiais ir kosmetika, bet ir išlikti slaptomis, kadangi viešnamiai ir prostitucija nebuvo įteisintos verslo rūšys.
Norėdamos užtildyti konkurentus ar įtikti valdžiai, viešnamių vadovės aukodavo pinigus labdaringoms organizacijoms, mokykloms ir bažnyčioms.
Joms taip pat tekdavo tvarkytis su viduje įvykusiais konfliktais. Vieną tokių sukėlė Teksase prostitute dirbusi Bessie Colvin, kuri 1886-aisiais nusprendė palikti vieną viešnamį ir pereiti dirbti į kitą. Buvusi jos vadovė trenkė Bessie į veidą, o po to šovė jai į tarpukojį.
Iki pat XX a. pradžios viešnamiams daugiausia vadovavo moterys. Kai valdžią į savo rankas perėmė vyrai, suprastėjo ir elgesys su prostitutėmis.
Taigi, štai koks nelengvas, tačiau nemažą pelną atnešantis buvo laisvo elgesio merginų gyvenimas XIX a. Amerikoje.
