Skaudi netektis sukrėtė trenerio Dominyko Rukšėno gyvenimą. Vakar žiurkių nuodais buvo nunuodytas jo mylimas čempionas augintinis Maksas.
„Vakar praradau savo berniuką. Geriausią draugą, kompanjoną, kuris visada džiaugdavosi kai būdavo gerai ir kartu liūdėdavo kai būdavo blogai. Tačiau, ne taip kaip žmonės, jis visada būdavo, visada šalia. Yra antra naktis kai nemiegu ir negaliu nustot verkt, nors tai nelabai vyriška ir suprast kas atsitiko“, – savo paskyroje rašo treneris.
Pražudė žiurkių nuodai
Nuodai žiurkėms – būtent tai pražudė mylimą D. Rukšėno augintinį.
„Mačiau visą jo agoniją, jo kvėpavimas sustojo, širdis nustojo plakt mano rankose, paralyžuoti raumenys atsipalaidavo, išbėgo kraujas iš visur ir aš uždengiau jo akis. Mano čempionas mirė mano glėbyje, tačiau kaip žiurkė. Negaliu apsakyt ką padaryčiau su tais kurie primėtė. Nesakysiu, jūs to neverti“, – jautriai žodžius rinko D. Rukšėnas.
Pasak vyro, Maksas jam nebuvo tik šuo. Kaip prisimena pats D. Rukšėnas, jis buvo atsidavęs, nuolankus, mąstantis, jaučiantis, didingas šuo.
„Tos migdolinės akytės viską pasakydavo. Jį suprasti nebuvo sunku. Vaikai pabėgę nuo tėvų ir pribėgdavę prie jo kišdavo rankas jam į burną ir čiupinėdavo dantis, tampydavo už ausų, o jis tik šypsodavosi jiems, vizgindavo uodegą ir seilėdavosi iš pasitenkinimo. Tėvai žiūrėdavo su kraupu ir nesuprasdavo kaip, kaip taip įmanoma, čia juk rotveileris, agresyvus šuo. Nė velnio. Mes esame agresyvūs“, – tikino vyras.
Žavėjo plati šypsena
D. Rukšėnas prisimena, kad Maksą pažinojo ir mylėjo visi. Visi norėdavo jį paglostyti. Tačiau sunkiomis akimirkomis treneris stengiasi nepalūžti ir tikina, kad dabar jo augintinis yra ten, kur nėra tų, kurie suteikė šį didžiulį skausmą.
„Yra tik jo draugai ir jis. Jie ten žaidžia, medžioja neaprėpiamose pievose ir jiems nereikia mums tarnauti atlikti komandas ir saugoti mūsų nuo savo pačių susikurtų pavojų ir problemų. Tai buvo šuo kuris keitė požiūrį į „agresyvias" veisles, keitė požiūrį į baimę šunims, keitė požiūrį į nusistovėjusias taisykles ir nesuklįsiu pasakydamas, kad keitė žmones, juos gydė ir padėjo jiems. Savo buvimu, savo priėjimu, savo neaprėpiama meile, savo prisėdimu ant kojos, savo plačia plačia šypsena, savo susidomėjimu absoliučiai viskuo. Jis mylėjo visus nesiringdamas. Savo pasiekimais stulbino, savo meile glumino, savo nuoširdumu pavergdavo“, – jautriais prisiminimais dalijasi vyras.
D. Rukšėnas sako, kad yra be galo dėkingas veterinarei už visus patarimus, gydymą ir skiepus.
„Gyvename valstybėje, kur šunų lojimas kai jiems yra baisu arba jie džiaugiasi yra nepriimtinas ir bet kokiais barbariškais būdais yra stengiamasi juos užčiaupti net gi atimant iš šeimininkų ir išvežant į prieglaudą. Gyvename šalyje, kur vaikai gimdomi ir kuo daugiau tam, kad būtų gaunamos pašalpos ir alkoholikai tėvai pinigus galėtų pragerti.
Gyvename šalyje, kur nusipirkti nuodų yra legalu ir primėtyti jų sumaišius su maistu yra norma, nes pačių likimo valiai paliktos katės ir šunys bevalkataudami juos suės ir pastips, nes prieglaudos yra perpildytos. Į kurias savanoriauti eina jauni sąmoningi žmonės, mėtančiųjų ir paliekančiųjų giminaičiai. Gyvename šalyje, kur „Lietuva lietuviams" yra norma ir iš kurios išvažiuoja visi, dabar jau ne tik jaunimas.
Žudyti žmones norma, ką jau kalbėti apie gyvūnus. Pasirodo antsnukiai reikalingi ne tam, kad šuo kam nors įkąstų, ne. Jie pas mus skirti tam, kad šuniukas pievoje nesugebėtų į burną paimti užnuodyto maisto ir nusibaigti. Dėkite savo šunims antsnukius ir kuo didesnius, kuo uždaresnius. Nes pas mus galima elgtis kaip nori. Šaudyt šunis, nuodyt juos, už lojimą išvežinėt į prieglaudas“, – savo paskyroje rašo treneris.
Ne pirmas atvejis
Tv3.lt primena, kad tai jau ne pirmasis šunų nuodijimo atvejis. Į naujienų portalą prieš mėnesį kreipėsi skaitytojai, kurie paviešino dar vieną šokiruojantį žmonių elgesį su gyvūnais. Atsiųstame laiške buvo tikinama, kad gyvūnai Senamiestyje tiesiog žudomi be jokio gailesčio.
„Vakar apie 23:00 valandą sulaukiau sūnaus Mindaugo skambučio su žinia, kad jo šunytė Čilė yra kritinės būklės ir miršta. Nedelsiant nuvežėm šuniuką į Greitosios žirafos veterinarijos kliniką. Bevažiuojant 3 kartus Čilę ištiko stiprūs traukulių priepuoliai, iš burnos dribo putos, ji gailiai lojo, kaukė, tuštinosi, draskėsi ir periodiškai sustingdavo. Atvežus į kliniką medikai nedelsiant ir labai profesionaliai ėmė ją reanimuoti.
Po trijų valandų intensyvaus gaivinimo, būklę pavyko stabilizuoti, tačiau kol kas nėra aišku, kaip, kas tiksliai bus kai Čilė pabus iš narkozės.
Ar traukuliai nesikartos, nėra aiškų ar organizmas nėra pažeistas per stipriai. Per tą laiką, sūnaus kaimynė paskambino į tą pačią Greitosios žirafos kliniką, kad jos stafordšyro terjeras Mulis turi tuos pačius simptomus.
Nors jį taip pat atvežė į kliniką deja jo gyvybės išgelbėti nebepavyko. Mano jauniausias sūnus per tą laiką apvaikščiojo kiemą kur buvo vedžiojami abu augintiniai ir rado šiuos "skanėstus" - gabalėlius pašteto prikištus nuodų tabletėmis.
Perspėjame visus, kad jeigu Jūsų gyvūnai sunegaluos (patirs priepuolį) nedelsiant kreiptumėtės į veterinarus, nes laikas yra gyvybiškai svarbus Jūsų augintiniams. Taip pat nepalikite be priežiūros mažamečių vaikų“, - tikina moteris atsiųstame laiške. Panašus pagalbos prašymas plinta ir internete: žmonės dalijasi pagalbos prašymais ir skatina vieni kitus dalytis šia žinia.
