• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sofos ūkininkus saugo stiprus užnugaris

EK aktyvaus ūkininko nenori susieti su žemės ūkio produkcijos gamyba

Vida Tavorienė VL žurnalistė

Sofos ūkininkus pagimdžiusi ir juos palaikanti ES žemės ūkio politika ir toliau bus paranki tiems, kurie nelaiko gyvulių ir negamina žemės ūkio produkcijos. Lietuva bando įvesti reikalavimą, kad, mokant išmokas už pievas ir ganyklas, būtų atsižvelgta bent į tai, ar ūkininkai gyvulius laikė 2014 m.

REKLAMA
REKLAMA

 

Lietuva, kaip ir nemažai kitų Bendrijos narių, skelbia, kad tiesiogines išmokas norėtų skirti tikriesiems žemdirbiams. Tačiau Briuseliui neparanku, kad mūsų ūkininkai gamintų daugiau žemės ūkio produkcijos. Europos Komisija (EK) ginasi, kad prievolė laikyti gyvulius prilygtų gamybos skatinimui. O to neleidžia sąžiningą konkurenciją esą akylai sauganti Pasaulio prekybos organizacija.

REKLAMA

Mažųjų balsas į dangų neina

Skelbiama, kad vienas iš svarbiausių naujosios bendrosios žemės ūkio politikos reformos elementų – tiesioginę paramą nukreipti tik aktyviems ūkininkams ir kiek įmanoma užtikrinti, kad išmokos nebūtų mokamos tiems, kurie žemės ūkio produkcijos negamina arba gamina minimaliai. Siekis logiškas ir suprantamas ir dėl jo, atrodytų, nėra ko ginčytis. Tačiau Briuselyje valstybės stipriai ginčijasi, nes ES pateiktas aktyvaus ūkininko apibrėžimas pilnas paradoksų, kurie sudaro sąlygas tarpti sofos ūkininkams.

REKLAMA
REKLAMA

EK aktyvaus ūkininko nenori susieti su žemės ūkio produkcijos gamyba ir išmokas nori mokėti vien už žemės geros agrarinės būklės palaikymą. Kai kurios šalys, pavyzdžiui, Anglija, tiesioginių išmokų negailėtų už oro uostus, sporto aikštynus ir pan. Lietuva, kaip ir nemažai kitų valstybių narių, aktyviai prieštarauja Briuselio sampratai apie aktyvų ūkininkavimą. Tačiau jų balsas į dangų neina.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

ES skelbia, kad valstybėms narėms yra suteikta laisvė nustatyti, kokias prievoles turi įvykdyti tie, kurie deklaruoja pievas ir ganyklas. Bet sprendimų laisvė turi aiškias ribas. Valstybės negali reikalauti, kad pievose ir ganyklose, už kurias mokamos tiesioginės išmokos, ganytųsi gyvuliai.

REKLAMA

Pastaruosius trejus metus Lietuva sofos ūkininkus drausmino tokia prievole. Tačiau nuo šių metų to daryti negalės. EK griežtai draudžia minimalią veiklą sieti su gyvulių laikymu ir ginasi, kad toks reikalavimas prilygtų gamybos skatinimui. O to neleidžia sąžiningą konkurenciją esą akylai sauganti Pasaulio prekybos organizacija. Dėl to, kad už pievas ir ganyklas tiesiogines išmokas gaunantys lietuviai kaime augins daugiau vištų, triušių ar avių ir valgys pasigamintus produktus, esą bus nusižengta sąžiningai tarptautinei konkurencijai.

REKLAMA

Daugiau pagundų siekti išmokų

„Ką vadinti aktyviu ūkininku, diskutuojama daug metų, tačiau nieko gero nepasiekta. Mums netinka, ką siūlo ES, nes išmokos išbarstomos ne žemdirbiams“, – sakė Plungės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Marijus Kaktys.

Akmenės rajono ūkininkas Valius Ąžuolas nuogąstavo, kad, Briuselyje nepasikeitus požiūriui į aktyvų ūkininkavimą, šiemet gali atsirasti dar daugiau norinčiųjų pasinaudoti sofos žemdirbiams suteiktomis galimybėmis siekti išmokų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Skiriant didesnes išmokas už pirmuosius 30 hektarų, gali atsirasti kur kas daugiau sofos ūkininkų. Taip pat gali atsirasti daugiau žemės savininkų, kurie patys norės deklaruoti žemdirbių dirbamą žemę. Kai savininkai tokiomis sąlygomis siūlo dirbti žemę, ūkininkai neretai sutinka, nes neturi kito pasirinkimo“, – dėstė jis. Pasak M.Kakčio, kai kurios žemdirbių savivaldos organizacijos nepritarė tam, kad būtų padidintos išmokos smulkiesiems, kol tiesioginė parama bus barstoma sofos ūkininkams. „Reikės dar įrodinėti, kad išmokos turi būti skiriamos už gamybą. Galime argumentuoti, kad Lietuvoje dar ne visos žemės normaliai dirbamos, dar tik klostosi ūkininkavimo struktūra. Matome, kad Žemės ūkio ministerija deda nemažai pastangų, bet, matyt, nelengva derėtis su ES biurokratais. Akivaizdu, kad ES reikia daugiau vartotojų, o ne gamintojų. Be to, į ES rinką veržiasi JAV, tad mūsų gyvenimas dar pasunkės“, – įsitikinęs Plungės rajono ūkininkas.

REKLAMA

Papildė aktyvaus ūkininko sąvokos išaiškinimą

Žemės ūkio ministerija, vengdama pažeisti Pasaulio prekybos organizacijos reikalavimus dėl gamybos skatinimo, EK pasiūlė patvirtinti Lietuvos suformuluotą reikalavimą, kad, mokant išmokas už pievas ir ganyklas, būtų atsižvelgta į tai, ar ūkininkai ankstesniais metais laikė gyvulius. Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė kreipėsi į ES žemės ūkio komisarą airį Filą Hoganą dėl taip papildytos aktyvaus ūkininko sąvokos išaiškinimo. Atsakymas Lietuvos dar nepasiekė, tačiau tikimasi, kad nebus prieštaraujama pasiūlytai formuluotei.

REKLAMA

„Pateikiame tokią alternatyvą, kad išmokas už pievas ir ganyklas galima būtų skirti tiems, kurie gyvulius laikė ankstesniais metais, pavyzdžiui, 2014-aisiais. Manome, kad tokiu atveju pažeidimo nebūtų, nes Pasaulio prekybos organizacija draudžia skatinti gamybą einamaisiais metais. Naujasis žemės ūkio komisaras yra iš Airijos, o ši šalis palaikė mūsų poziciją, kad deklaruojamose pievose ir ganyklose turėtų ganytis gyvuliai. Tad tikimės, kad atsakymas turėtų būti palankus, ir mums nereikės ieškoti kitų alternatyvių pasiūlymų“, – sakė Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas Antanas Karbauskas. Jis pabrėžė, kad siūloma sąlyga dėl ankstesniais metais laikytų gyvulių negaliotų naujiems pareiškėjams.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pievas šienaus tik kartą

Žemės ūkio ministerija anksčiau skelbė, kad iš tų, kurie šiemet deklaruos pievas ir ganyklas, bus reikalaujama, jog jie žolę per sezoną šienautų du kartus. Tačiau šio reikalavimo buvo atsisakyta. Tiesa, tokia prievolė neužkliuvo Europos Komisijai, ji nebūtų pažeidusi ir Pasaulio prekybos organizacijos nuostatų, bet jos atsisakyta dėl perdėm didelių kontrolės sąnaudų.

REKLAMA

„Po detalios analizės buvo nuspręsta atsisakyti tokio įpareigojimo dėl papildų kontrolės administravimo išlaidų. Pamatėme, kad daugiau prarastume kontroliuodami, ar pareiškėjai laikosi tokių sąlygų. Taigi, liks reikalavimas nušienauti vieną kartą iki liepos 15-osios. Be to, bus įvestas dar papildomas saugiklis, kad per visą žolės vegetacijos laikotarpį pievose ir ganyklose nebūtų subrandinta piktžolių“, – aiškino Žemės ūkio ministerijos atstovas.

REKLAMA

Kaip ir anksčiau, į tiesiogines išmokas už pievas ir ganyklas galės pretenduoti ir tie pareiškėjai, kurie įsipareigos rinkai gaminti žolinius pašarus. Jiems negaliotų įpareigojimas dėl gyvulių laikymo ankstesniais metais. „Tie, kurie gamins ir parduos pašarus, ir toliau gaus išmokas. Tiesa, jų kontrolė bus griežtesnė, nes ankstesniu laikotarpiu pasitaikė piktnaudžiavimų“, – perspėjo Žemės ūkio ministerijos Išmokų už plotus skyriaus vyriausiasis specialistas.

REKLAMA
REKLAMA

Pasak A.Karbausko, Žemės ūkio ministerija dėjo daug pastangų, kad tiesioginė parama atitektų tiems, kurie iš tikrųjų ūkininkauja, dirba žemę ir gamina produkciją. Tačiau ES pozicija yra kitokia. Briuselis aktyviu ūkininku vadina ir tą, kuris gamina produkciją, ir tą, kuris tik palaiko gerą agrarinę žemės ūkio naudmenų būklę. Taigi, ir vienam, ir kitam turi būti skiriamos išmokos.

Palaiko veltėdžius

V.Ąžuolas įsitikinęs, kad sofos ūkininkus reikėtų drausminti ne papildomais įpareigojimais, o sumažinus jiems išmokas. „Jei žmogus deklaruoja pievas ir ganyklas, bet neaugina gyvulių, jam reikėtų mokėti nedidelę išmoką – tik simbolinę paramą. Taip nepažeistume jo teisės gauti išmokas, neaugintume sofos ūkininkų gretų ir teisingiau paskirstytume tiesioginę paramą“, – negailestingai kirsti per sofos ūkininkų išmokas siūlė Akmenės rajono grūdų augintojas. V.Ąžuolas neabejoja, kad jei ES iš tikrųjų norėtų sudrausminti sofos ūkininkus, valstybėms narėms be apribojimų būtų leista rasti joms priimtinų būdų tai padaryti. „Senbuvėms šalims reikia daugiau vartotojų, o ne gamintojų. Todėl sofos ūkininkai, kaip ir socialinių pašalpų gavėjai, palaikomi už tai, kad nedirba“, – apie veltėdžiavimą skatinančias ydingas paramos sistemas kalbėjo ūkininkas. Akmenės rajone ūkininkaujantis vyras atlaidžiau žiūri į pagyvenusius kaimo žmones, kurie deklaruoja po kelis hektarus pievų ar ganyklų. Jose anksčiu ganėsi piendavės, o dabar šios žemės ūkio naudmenos papildo pensininkų pajams. „Dėl tokių senukų, kurie gauna po kelis šimtus išmokų, nereikėtų labai piktintis. Tramdyti ir kontroliuoti reikėtų tuos, kurie deklaruoja po 20–30 ir daugiau hektarų pievų ir ganyklų“, – sakė V.Ąžuolas.  

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų