Jolita Žurauskienė
Rasa Šimonienė nesvajoja kaimo iškeisti į miestą. Daugiau nei tris dešimtmečius Vepriuose gyvenanti moteris dirba valdišką darbą, prižiūri ūkį ir randa laiko savo pomėgiams. „Kaime – labai gerai. Miškuose ir laukuose prirenku įvairiausių žolelių. Tačiau ūkininkai išnaudoja ir suaria visus žemės plotelius. Vienoje laukymėje buvau atradusi kvapiųjų geltonžiedžių barkūnų, kurių šiais metais jau nebėra... Nežinau, kur juos vėl surasiu“, - pasakojo R.Šimonienė.
Ir dirba, ir ilsisi
Ukmergės kultūros centro Veprių filialo vedėjai R.Šimonienei veiklos netrūksta. Ji vadovauja vaikų ir suaugusiųjų dramos būreliams, organizuoja bei veda įvairius renginius. Moteris prižiūri ir ūkį. „Gyvename kartu su mama. Ji laiko kelias karves, mes jautuką, paršelius, vištas. Daug darbų padeda padaryti mama“, - pasakojo R.Šimonienė. Atradę laisvą valandėlę šeimos nariai prisiglaudžia pavėsinėje. Ją sumeistravo Rasos vyras Artūras ir vyriausias sūnus Mantas. Ant pavėsinės puikuojasi užrašas „Pas Šimą“, tai - šeimos galvos pravardė. Medinę lentelę su užrašu išdrožė vepriškis Remigijus Rudokas. „Labai norėjome turėti pavėsinę. Apie ją visą laiką svajojome. Dabar čia vyksta visi šeimos sambūriai, „verda“ gyvenimas. Pavėsinėje yra elektra, žibintai ir žvakės“, - šypsodamasi pasakojo moteris. Rasa prisipažino, kad pavėsinė –jos kūrybinių minčių buveinė. Joje gimsta daug nuostabių rankdarbių: riešinių, sagių, kitų papuošalų. R.Šimonienė darbelius atlieka naudodama įvairią techniką: dekupažą, nėrimą vąšeliu, vilnos vėlimą ir kt. Pavėsinėje moteris skaito knygas, laikraščius ir žurnalus, nuveikia kitus darbus.
Susidomėjo žolynais
Rasa pasakojo, kad prieš kelerius metus į Veprius iš Lietuvos liaudies kultūros centro buvo atvykusi garsi liaudies medicinos ir magijos tyrinėtoja Rita Balkutė. Ji atvežė anketas ir prašė R.Šimonienės apklausti žmones, kurie domisi žolynais. „Išklausiusi pasakojimus, supratau, kad visą tai, ką pasakojo vepriškiai, aš ir pati žinau. Žolynus pažinojau nuo vaikystės, nes juos rinkdavau kartu su močiute. Žinojome visas vietas, kuriose jie auga. Buvusiame Lyduokių dvaro parke rasdavome šliaužiančiosios tramažolės, kuri gelbėdavo nuo gerklės skausmo“, - prisiminimais dalijosi pašnekovė.
Pasak R.Šimonienės, namuose ji visada turėdavo įvairių augalų ir žolelių peršalimo ligoms gydyti: aviečių, žemuogių, liepžiedžių, čiobrelių ir kt. Tačiau susidomėjusi žolynų gydomąja galia, pradėjo aktyviau pildyti savo kolekciją. Prie namų atsirado vietos vaistiniams ir prieskoniniams augalams: ramunėlėms, mėtoms, ežiuolei, bazilikams: raudoniesiems, paprastiesiems, citrininiams, cinamoniniams; kalendrai, šalavijui, čiobreliams, juozažolei, muskatiniam šalavijui, trispalvei našlaitei, citrinvyčiui, anyžiniam lafantui ir kt. „Daugiamečiai augalai auga šalia namų, vienmečiai – darže. Kiekvienais metais stengiuosi pasėti vis naujų, todėl sėklų ieškau internete. Jų jau esu įsigijusi tiek daug, kad nieko naujo neberandu“, - atviravo pašnekovė.
Magiškos savybės
Vaistažolių žinovė R.Šimonienė prisipažino, kad jai labai įdomu žinoti ne tik vaistines, bet ir magiškas augalų savybes. „Šalavijas – dieviškas augalas. Anksčiau žmonės tikėjo, kad jis stebuklingas. Neveltui šalaviju buvo smilkomi visi keturi kambario kampai, kad apvalytų patalpą, ypač įsikėlus į naujus namus. Norint apsisaugoti nuo neigiamos informacijos, visas namų kerteles reikia pabarstyti džiovintomis dilgėlėmis“, - pasakojo Rasa.
Žolininkė pridūrė, kad trilapiai dobiliukai pritraukia finansinę sėkmę, todėl juos rekomendavo nešioti piniginėje. Takažolei patarė išsakyti savo nuoskaudas, vaikų nuraminimui – naudoti krapus. „Ramunėlės pasižymi ne tik vaistinėmis savybėmis, bet jos yra ir taikos augalas. Todėl norint namuose išvengti konfliktų, rekomenduojama jas pamerkti į vazą. Prieš sandėrį būtina ramunėlių nuoviru nusiplauti rankas. Žinoma, atlikus šiuos ritualus, nieko blogo neatsitiks, tačiau norint, kad visa tai išsipildytų, reikia tuo tikėti“, - aiškino R. Šimonienė.
Rasos sodyboje auga ir visiems gerai žinomi ir reti medžiai. „Turime šermukšnį. Jam senovėje žmonės skirdavo didelį dėmesį. Šermukšnio šakomis buvo apkaišomi tvartai, kad iš karvių niekas pieno neatimtų. Iš šermukšnio šakų darydavo lazdas, tikėdami, kad jos apsaugos nuo piktųjų jėgų“, - sakė moteris. Šalia žolininkės namų auganti aralija dėl dygliuotumo liaudyje vadinama „velnio lazda”. Augalo kamienas, šakos ir lapkočiai yra padengti dygliais. Pagal cheminę sudėtį ir gydomąjį poveikį aralija artima garsiai gyvybės šakniai – ženšeniui. Iš šio augalo pagaminta tinktūra gerina apetitą, miegą, didina darbingumą, sumažina nuovargio jausmą, bendrą silpnumą.
Dalijasi patirtimi
Rasos sodyboje - daug gėlių. Tačiau šeimininkė labiausiai mėgsta pavasarines - narcizus, snieguoles. „Man patinka senovinės gėlės – flioksai. Jos - gražios ir skaniai kvepia. Auginu ir monardas, kurias gėlininkai buvo primiršę. Tačiau dabar, plintant natūralistinio stiliaus gėlynams, jų populiarumas vėl didėja. Monardos naudingos ir kaip vaistiniai, ir maistiniai augalai. Jų kvapnius, jaunus lapus galima dėti į salotas arba pagardinti desertus“, - sakė moteris.
Pasakodama apie gėles, R.Šimonienė pridūrė, kad jas būtina mylėti, pagirti, tuomet jos atsidėkodamos daugiau žiedų sukrauna. Augalų džiovinimui moteris taip pat skiria didelį dėmesį. „Svarbu viską tinkamai išdžiovinti, kad neprarastų spalvos, gydomųjų savybių ir kvapo. Visus augalus džiovinu kambaryje. Sudedu į dėžes, uždengiu popieriumi ir dažnai vartau. Išdžiovintus sudedu į drobinius maišelius, kuriuos pati pasiuvu. Svarbu visus darbus atlikti su meile“, - sakė Rasa.
Pasak žolininkės, turint kokybiškų augalų, galima iš jų pagaminti įvairių užpilų ir tinktūrų, aromatinių druskų, muilo. „Gaminu įvairius prieskonių mišinius. Darau vaistažolių arbatas. Eidami į pirtį visada išgeriame pirties arbatos į kurios sudėtį įeina 50 proc. pipirmėtės, 25 proc. jaunų beržo lapų, 25 proc. dilgelių“, - pasakojo moteris. R.Šimonienė savo patirtį perduoda jaunajai kartai. Ji pasakoja apie dar¬žo, gė¬ly¬no, pie¬vos bei miš¬ko au¬ga¬lų gy¬dančias ga¬lias, vaišina arbata. Savo gėrybes moteris dažnai parduoda įvairiose šventėse, parodose.
