Kartu su dituviške Lina leidžiamės automobiliu po didžiausios Lietuvoje sodų bendrijos gatves, netrunkame pastebėti pirmą palaidą keturkojį. Sulig kiekvienu posūkiu pastebime vis kitą bešeimininkį šunį ar katę. Palaidi keturkojai kelia gyventojams pavojų. Tėvai priversti atžalas vežioti nuo namų durų iki mokyklinio autobuso – vaikus šunys puola stotelėse ir gatvėse.
„Esu pati mažus vaikus atgynusi, jie paprasčiausiai, suprantat, kaip yra su šunų mąstysena, jeigu vaikas bėga, jis bėga iš paskos, vaikas cypia, šuo sustresuoja, jis nebežino, ką daryti, ir jis ginasi, jam gynybos instinktas įsijungia“, - sako dituviškė Lina.
Alkani sulaukėję šunys laksto gaujomis ir dituviškiai sako bijantys jau net į kiemus išeiti – susidūrus pasekmės neprognozuojamos. O kartais išvedę savo augintinius žmonės grįžta be jų.
„Pažįstamos dabar šuniuką ką tik visai sudraskė šunys, išėjo pasivaikščioti paprasčiausiai ir užpuolė dideli šunys ir jinai pati bijojo lįsti į tarpą, sako, ką aš būčiau padarius, ir sudraskė mirtinai“, - graudžią istoriją pasakoja dituviškė Jurgita.
„Su mergaite ėjom su savo augintiniu pasivaikščioti, be proto daug tų šunų, žinokit, einu į vieną kišenę sausuolių prisidėjus, o į kitą kišenę dujų balionėlį, nes nežinosi, kitą eina prisišnekinti, prisikviesti, pasiglostyti, o kitas yra – yra tokia kategorija šunų, kurie galbūt metus laiko čia gyvena, kažkur miškeliuose, kažkur prie konteinerių įsilindę ir jie tiesiog yra sulaukėję“, - tvirtina vietos gyventoja Lina.
Moterys parduotuvėje ėmė rinkti parašus, kad šunys būtų sugaudyti. Ypač beglobių padaugėja po vasaros – sodininkai išvažiuoja, o gyvūnus palieka. Beje, rodos, Dituvoje iškastruoti ar sterilizuoti gyvūną – visos sąlygos. Čia netgi veikia veterinarijos klinika, bet žmonių sąmoningumas nė kiek neauga.
Klinikos darbuotojai atviri: iš pradžių dar bandė daryti visokias nemokamas sterilizacijos akcijas, kad beglobiai nesidaugintų, bet į tokias akcijas prabangiais automobiliais suvažiuoja patys dituviškiai, suneša savo naminius augintinius ir meluoja, kad čia beglobiai, kad tik paslaugas gautų nemokamai. Šalia veterinarijos klinikos net teko įrengti namelį beglobėms katėms – kitos išeities nebuvo.
Gyventojai renka parašus ir prašys seniūnės pagalbos. Klaipėdos rajono beglobiais gyvūnais rūpinasi „Nuaras“, jo atstovai paaiškino, kad užtenka seniūnės skambučio, kad vyktų ir sugaudytų beglobius šunis. Tiesa, esą būtų gerai, jei gyventojai galėtų šunis bent uždaryti kažkokioje teritorijoje, nes sodai – milžiniški.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
