Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, įmonės „Creditreform Lietuva“ specialistai išanalizavo Lietuvos ūkio subjektų skolą Sodrai spalio 17 dienai, arba iškart po to, kai suėjo terminas susimokėti socialinio draudimo mokesčius, ir palygino su mėnesio senumo informacija.
„Gauta informacija leidžia teigti, kad „Sodra“ iš tikrųjų ėmėsi veiksmų prieš skolininkus arba, kad patys skolininkai, nelaukdami aktyvių „Sodros“ veiksmų, pasistengė kiek įmanoma padengti savo skolas.
Taip pat esą akivaizdu, kad jau formuojasi grupė įmonių, kurių skolos „Sodrai“ ne juda, o toliau kaupiasi. Tai liudija ir tai, kad mažėjant bendrai skolai ir skolininkų skaičiui, vidutinė skolos Sodrai suma, tenkanti vienai skolingai įmonei, auga“, – komentuojama pranešime.
Vertinant atskiras ūkio šakas, vidutinė skola kopė į viršų kone visuose sektoriuose, pvz. statybose augimas, lyginant su rugsėju, siekė 1 956,94 euro, transporte ir saugojime – 2 049,40 euro, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikloje – 2 755,71 euro, didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje – 770,64 euro. Daugiausiai – net 17 906,86 euro vidutinė skolininkių skola pašoko finansinėje ir draudimo veikloje.
Pajudėjo ir atidėtos skolos. Jei rugpjūčio 16 d. atidėtų skolų suma siekė 112,6 mln. eurų, tai po dviejų mėnesių beliko 83,7 mln. eurų, sumažėjo tiek skolininkių (nuo 4188 iki 3617 euro), tiek vienam skolininkui tenkanti vidutinė skola (nuo 26 880,36 iki 23 135,46 euro).
Tačiau ir čia, jei nagrinėsime atskiras ūkio šakas, kai kuriose jų išaugo skolos vidurkis. Labiausiai „pasižymėjo“ žemės ūkio (+4 117,31 euro), statybos (+854,66 euro), nekilnojamojo turto operacijų (+605,20 euro) sektoriai. Bendra atidėtų skolų suma beveik visuose sektoriuose, išskyrus žemės ūkį, traukėsi.
„Įvertinant situaciją rinkoje ir rinkos dalyvių nuotaikas, galima prognozuoti, kad skolų Sodrai mažėjimas tęsis ir toliau, tačiau mažėjimo tempai dėl menkstančių piniginių srautų skolininkių sąskaitose bus mažesni („Sodra“ tiesiog neturės ko nusirašyti iš skolininko sąskaitos), o vidutinė skola gali ir toliau augti, nes dalis skolininkių jau nebesugebės ne tik mokėti einamųjų mokesčių, bet ir aptarnauti jau esamų įsiskolinimų. Tai – tiesus kelias į bankrotą.
Prognozuojama, kad aktyviausio bankrotų skaičiaus augimo turėtume sulaukti statybų, maitinimo bei apgyvendinimo sektoriuose, taip pat ten, kur siūlomos paslaugos ar prekės, be kurių gyventojai gali apsieiti ir kurių sąskaita jau pradėjo mažinti savo išlaidas – juk jau prasidėjo itin didelėmis kainomis gąsdinantis šildymo sezonas“, – apibendrina „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas.
