Vidutinės Lietuvos gyventojų pajamos šių metų pirmą ketvirtį augo 13 proc. palyginus su praeitų metų ketvirčiu. Padidėjo bruto atlyginimas – nuo 764 Eur iki 864 Eur. Atskaičius mokesčius pasidarytų 80 eurų.
„Patį vidutinį skaičiuojant infliacija suvalgė dar 4 proc. bet negalim sakyti, kad realios pajamos žmonių padidėjo 9 proc., nes mažesnes pajams uždirbantiems žmonėms kainų augimas jaučiasi labiau nei didesnes pajamas uždirbantiems. 100 eurų ar 13 proc. yra labiau popierinis džiaugsmas“ – sako „Sodros“ vyriausioji patarėja Julita Varanauskienė.
J. Varanauskienė teigia, kad pokyčiams turėjo minimalios algos pakėlimas iki 400 eurų ir „Sodros“ „grindų“ įvedimas.
„Mes matome, kad vis tik MMA padidinimas yra reikšmingas dėl ko kito vidurkis mažesnes pajamas gaunančiųjų. Į kitas pajamų grupes pažiūrėjus tik 1 iš 3 padidėjo alga daugiau nei 10 proc.
Kovo mėnesį pagrindinis pasikeitimas, kad tų asmenų už kuriuos sumokėta papildoma „grindų“ įmoka tarsi sumažėjo. Žmonių, kurių pajamos mažesnė nei MMA 131 tūkst. buvo sausį, o kovą jau 124 tūkst. Tai rodo, kad dalis darbdavių sprendžia problemą dėl „Sodros“ „grindų“ ir kelia atlyginimus“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
Socialinės garantijos taip buvo užtikrintos nekvalifikuotą darbą dirbantiesiems, paštininkams, valytojams ir net pedagoginį darbą dirbantiesiems, mano
J. Varanauskienė. Anot jos, matosi, jog labiausiai pajamos keičiasi mažiausias pajamas gaunantiems, tačiau vidutines pajamas gaunančiųjų skaičius išlieka daugmaž toks pat.
„Sodros“ duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį buvo 114 tūkst. gyventojų iki 26 metų, kurie dirbo visą mėnesį ir gavo pajamų, nuo kurių buvo mokamos socialinio draudimo įmokos. Vidutiniškai šie žmonės uždirbo 700 eurų neatskaičius mokesčių. O netoli Lietuvos atlyginimų vidurkio atsiduria 26 metų jaunuoliai.
Gyvenimą keičia išsilavinimas
Regionuose dirbančio iki 20 m. amžiaus jaunimo darbo pajamos yra vidutiniškai didesnės negu trijuose šalies didmiesčiuose: atitinkamai 450 ir 402 eurai. Visgi įspūdingas sumas uždirbti dar yra sudėtinga jauniems žmonėms. Pasak J. Varanauskienės, dėl jauno amžiaus sunku dar užimti aukštesnes pareigas. Tačiau, iš duomenų taip pat matyti, kad „juodo“ darbo jauniams nesirenka.
Regionuose jaunuoliai vyrai dažniausiai dirba krovikais, nekvalifikuotais apdirbamosios pramonės darbininkais, parduotuvių pardavėjais. Didmiesčiuose šio amžiaus vyrai dažniau sėdi už prekystalio ar nešioja lėkštes kavinėse. Šio amžiaus moterys ir regionuose, ir didmiesčiuose dirba tokius pačius darbus: renkasi parduotuvių pardavėjų, padavėjų, barmenių profesijas, o jų vidutinės pajamos regionuose taip pat didesnės negu didmiesčiuose.
Iš populiariausių profesijų didžiausią vidutinę algą uždirba šios amžiaus grupės krovikai – 519 eurų.
„Jaunimas pirmiausia stengiasi įgyti išsilavinimą. Kiti jau įpusėjus ar pasibaigus ateina į darbo rinką. Nenuostabu, kad jauniausi darbo rinkos dalyviai dažnai dirba didelės kvalifikacijos nereikalaujančius darbus. Tikėtina, kad dalis jų, ypač didmiesčiuose, darbą derina su studijomis, todėl dirba ne visą dieną. Dėl to, pavyzdžiui, 18–19-mečių vidutinė alga net nesiekia minimalios“, – pastebi J. Varanauskienė.
Tačiau jau sulaukę 21–22 metų jaunuoliai, kurie būna įgiję aukštesnįjį išsilavinimą arba įveikę didelę dalį pirmos aukštojo mokslo studijų pakopos, atlyginimais (maždaug 550 eurų neatskaičius mokesčių) pasiveja to paties amžiaus regionų gyventojus.
Iš populiariausių profesijų didžiausią vidutinę algą vis dar uždirba krovikai (703 eurai), tačiau juos sparčiai vejasi į rinką įsiveržę, ką tik „iškepti“ reklamos ir rinkodaros specialistai (634 eurai).
Trečdalis visų 23–24 metų jaunuolių jau dirba samdomą darbą. Vidutinės šios amžiaus grupės žmonių pajamos didmiesčiuose (773 eurai) jau didesnės negu regionuose (714 eurų).
„Reikšmingi 22 metai, kai pagausėja į darbo rinką ateinančių žmonių. Tada atskirai apėmus vyrus ir moteris skirtumų tarp didmiesčių ir regionų nebelieka. Didmiesčiuose dar daugiau reklamos ir rinkodaros specialistų turime. Tačiau skaitlingiausia profesija parduotuvių pardavėjai, o pajamos didžiausios krovikų. 23 metai, kai jau jaunimo pajamos didmiestyje viršija regionus. Taip yra dėl IT sektoriaus, kur programuotojų algos jau daug didesnės nei kroviko. Be to, kad moterys ir toliau dirba pardavėjomis, regionuose atsiranda populiari slauga tarp jaunų žmonių. 24-25 metai tendencijos toliau tęsiasi“, - kalbėjo J. Varanauskienė.
Didmiesčiuose populiariausių šios amžiaus grupės vyrų profesijų penketuke atsiranda programinės įrangos kūrėjų kurių vidutinė alga – beveik 1,4 tūkst. eurų. Tiesa, jų skaičius dar nesiekia 150.
Regionuose populiariausios vyrų profesijos vietoje įsitvirtina ir iš ten nebesitraukia sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojai, kurių vidutinės pajamos – 574 eurai.
Vidutinis atlyginimas – nuo 26-erių
Sulaukusių 25–26 m. amžiaus dirbančių jaunuolių vidutinės pajamos jau siekia 842 eurus, beveik Lietuvos vidurkį. Tiesa, dirbančių 26 metų jaunuolių yra 22 tūkstančiai. Dar pusė šio amžiaus jaunuolių arba nedirba iš viso, arba dirba ne pilną mėnesį dėl to statistikoje neatsispindi.
Tarp 10 populiariausių profesijų atstovų 900 eurų ir didesnes pajamas uždirba išsilavinimo reikalaujančių profesijų atstovai – reklamos ir rinkodaros specialistai, vadybos ir organizavimo analitikai, buhalteriai, politikos ir administravimo specialistai. Vis dar dešimtuke tebesančių krovikų vidutinės pajamos tokių algų nebesiekia.
Tiesa, kaip prideda J. Varanauskienė, didžioji dalis dirbančiųjų 26 metų jaunuolių gauna mažesnes pajamas, maždaug apie minimalią algą besisukančias. Tačiau nemažai yra ir tų, kurių pajamos didesnės, o dėl to slenkasi ir statistinis vidurkis. Čia labiausiai žvilgsnis krypsta į IT specialistus.
„Tai yra ženklas kad šitie 26 metų žmonės ir toliau prisidės prie vidutinių pajamų didėjimo“, - pamini J. Varanauskienė
Didmiesčiuose pagal populiarumą parduotuvių pardavėjus vejasi reklamos ir rinkodaros specialistai. Regionuose šio amžiaus vyrai dažniausiai dirba sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais, o tarp moterų – parduotuvių pardavėjų dukart daugiau negu reklamos ir rinkodaros specialisčių, nors pastarųjų vidutinės pajamos beveik dvigubai didesnės.
Įsidarbinę buhalteriais, sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojais bei variklinių transporto priemonių mechanikais 80 proc. darbo savo nekeitė. Tikėtina, kad tokie žmonės įgavo patirtį bei derybinę galią dėl to, nekeitinėjo taip darbų, kaip parduotuvių pardavėjai, padavėjai ar krovikai.
„Nelengva vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, ar sunku darbo rinkoje jaunam žmogui. Viena vertus, Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nedarbo lygis tarp 15–19 m. žmonių buvo 16,3 proc., tarp 20–24 m. – 12,9 procento – maždaug du kartus didesnis negu visų amžiaus grupių gyventojų.
Per maža darbo patirtis gal ir kliudo ką tik mokslus baigusiam jaunimui dirbti vadovais, itin didelės patirties reikalaujančiais specialistais, uždirbamos pajamos gali būti per mažos palyginti su jaunų žmonių poreikiais ir norais.
Kita vertus, tai, kad jau sulaukus 26 m. vidutinės pajamos nebeatsilieka nuo šalies vidurkio, o nedarbo lygis reikšmingai sumažėja, rodo, kad gerą išsilavinimą įgiję jauni žmonės, ypač didmiesčiuose, turi perspektyvų“, – sako J. Varanauskienė.
