Šiemet visą rugsėjį galėjome džiaugtis saulėtomis dienomis ir vasariška šiluma, o tai ypač tiko ir patiko soduose ar darželiuose augantiems augalams.
„Gėlynuose dar pilna žiedų, kuriais lyg ir daugiau laiko džiaugtis, tačiau ir darbų dar yra, kadangi smarkiai trūksta lietaus – žemė tikrai sausa, tad būtinai palaistykite augalus. Tai padės pratęsti žydėjimą bei leis augalams tinkamai pasiruošti žiemai.
Augalai, kurie jau baigė šio sezono vegetaciją gali būti pradedami ruošti žiemai, o tais, kurie vis dar žydi, atrodo dekoratyviai, labai geras laikas gėrėtis, parsinešti žiedų į namus, nes negali žinoti kada pirmoji šalna šį žydėjimą sustabdys“, – šypteli tinklaraštininkė.
Paruoškite augalus žiemojimui
A. Januškaitė nurodo, kad rugsėjis ir spalis yra puikus laikas padėti augalams pasiruošti artėjančiai žiemai. Pavyzdžiui, galime papurenti žemę aplink šaknis, išravėti piktžoles, kurių plitimo ir dauginimosi nesustabdo atvėsę rudens orai.
„Piktžolės puikiai auga ir plečiasi vėsesniu oru, todėl neleiskite joms išbarstyti sėklų – taip pavasarį bus mažiau darbo. Pamulčiuokite žemę aplink augalus, patręškite rudeninėmis trąšomis, kuriose yra mažai azoto. Jei auginate ekologiškai – mulčiavimas kompostu puiki išeitis. Laistykite, kad augalai pasisavintų maistines medžiagas ir sukauptų jas šaknų sistemoje“, – pataria A. Januškaitė.
Moteris pabrėžia, kad labai svarbu pažinti augalus, kuriuos auginate: išsiaiškinkite kokiai šalčio atsparumo zonai priskiriami jūsų auginami augalai, nes taip bus lengviau suprasti, kokios priežiūros jiems prireiks ruošiantis žiemai.
„Jei Lietuvoje oro sąlygos tik truputį sudėtingesnės nei natūraliose augimvietėse, tuomet augalus papildomai uždenkite šiek tiek atvėsus. Juos galima pridengti eglišakėmis ar storesniu durpių mulčiaus sluoksniu.
Jei yra didelė tikimybė, kad augalas neperžiemos mūsų klimato sąlygomis – iškaskite juos ir bandykite išsaugoti per žiemą patalpoje. Tai nėra paprasta, jei augalas labai lepus, bet svarbiausia augalui sudaryti tokias sąlygas, kurios yra maksimaliai artimos natūralioms augimvietėms. Kartais užtenka augalą perkelti į nešildomą šiltnamį apsaugant nuo šaltų vėjų, jei tai šiltų klimato zonų augalas, jį reikia auginti kambaryje iki pavasario“, – pasakoja tinklaraštininkė.
Pirmaisiais pavasario žiedais rūpinkitės rudenį
Prieš žiemą nepamirškite iškasti jurginų, kardelių, begonijų, kalijų bei kitų mūsų klimato zonai egzotiškai atrodančių gumbinių ir svogūninių augalų. Šie augalai negali žiemoti dirvoje, nes gavę per daug drėgmės supus.
„Taip pat dabar puikus laikas pasirūpinti ankstyvu žydėjimu pavasarį ir pasisodinti svogūninių gėlių. Dar ne vėlu sodinti tulpes, narcizus, krokus, hiacintus ir kt., o nuo spalio vidurio ir dekoratyvinius česnakus, kurie šiuo metu itin mėgstami gėlynuose ir želdynuose“, – nurodo ji.
Pasak A. Januškaitės, nėra vienareikšmiško atsakymo ar iš gėlynų reikia išrauti vienmečius augalus, ar ne. Tai daugiausiai priklauso nuo gėlyno savininko estetinio pojūčio ir augalo išvaizdos rudenį ir žiemą.
„Dalis augalų turi labai gražius struktūrinius stiebus bei žiedynus, kurie dekoratyviai atrodo ir augalui sudžiūvus. Be abejo, išrovus augalus rudenį – pavasarį bus mažiau darbo, bus lengviau sutvarkyti gėlynus, tačiau tokie augalai gali būti maisto šaltinis žiemą paukščiams ar smulkiems gyvūnams ir žiemojimo vieta vabzdžiams.
Pastarosios žiemos buvo labai švelnios ir dalis augalų, kuriuos mes auginame kaip vienmečius, puikiai peržiemojo ir toliau tęsė savo vegetaciją visą vasarą džiugindami ankstyvais žiedais. Tad mano patarimas – neskubėti visko išrauti, galbūt tai galėtų būti pirmas darbas ankstyvą pavasarį, kai jau taip norisi sukišti rankas į žemę“, – šypsosi moteris.
Būtiniausi darbai sode ir darže
Spalio pradžia darže yra pats derliaus ėmimo metas. Nuėmus derlių derėtų išrauti likusius daržovių daigus ir juos sukompostuoti. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jie nėra pažeisti grybinių ligų, o tokiomis ligomis sergančius augalus verčiau sudeginti.
Taip pat, jeigu norite daržą paruošti iš anksto – reikia išravėti visas piktžoles, suvarpyti žemę 3–4 centimetrų gylyje. Jeigu jūsų dirbama dirva yra molinga, sukasti reikėtų ir giliau, kad į dirvą patektų kuo daugiau oro. Patręškite dirvą mėšlu, kuris per žiemą supus ir bus puiki natūrali trąša.
„Galima pasėti sideratinių augalų, kurie neleis bujoti piktžolėms bei taps trąša jiems sunykus“, – pataria ji.
Kalbant apie darbus vaismedžių sode – labai svarbu surinkti nukritusius vaisius, juos nuskinti ar nuo šakų nupurtyti sudžiūvusius vaisius, kurie galėtų tapti ligų užkratu kitą sezoną.
„Nukritus lapams juos sugrėbkite ir sukompostuokite, tai bus puiki trąša ateinantiems sezonams. Jeigu yra galimybė, dirvą aplink šaknis supurenkite bei pamulčiuokite, tik ne iki pat kamieno, kad graužikai nenugraužtų žievės. Taip pat ruduo yra geriausias laikas nubalinti vaismedžių kamienus“, – patarimais dalijasi ji.
Šiltnamio žemę drėkinkite ir žiemą
Tinklaraštininkė sako, kad šiltnamis, kaip atskira ekosistema, reikalauja daugiau priežiūros nei daržas po atviru dangumi, tačiau jų paruošimas žiemojimui yra ganėtinai panašus.
„Pirmiausiai išraukite visus augalus ir išneškite juos iš šiltnamio. Surinkite nukritusias daržoves bei jų likučius. Svarbu nuplauti šiltnamio sienas ir stogą iš vidaus, kad ant jų neliktų augalų liekanų ar galimų ligų užkratų židinių. Plauti galima žaliojo muilo tirpalu bei vandeniu.
Šiltnamio dirvą reikėtų atnaujinti įterpiant komposto ar mėšlo, o jeigu dirva nebuvo tręšiama kelis metus ir derlius nebetenkina – reikėtų dirvožemį atnaujinti nukasant gilesniu sluoksniu. Šiltnamyje taip pat pravartu pasėti sideratinių augalų, kurie bus trąša ir prevencija prieš ligas, tam labai tinkamos garstyčios“, – nurodo A. Januškaitė.
Tinklaraštininkė pabrėžia, kad labai svarbu šiltnamio dirvą prieš žiemą gausiai sudrėkinti, kadangi lietaus ir sniego vandens negaus.
„Dirvai nereikėtų leisti visiškai išdžiūti ir žiemą, todėl jei bus sniego – prikaskite jo į šiltnamio vidų arba paliekite lietaus vandeniu. Palaikykime gyvybę viduje ir žiemos metu“, – šypteli.
Jeigu šiuo metu jūsų šiltnamyje vis dar noksta pomidorai ir nėra maro ar kitų grybinių ligų užuomazgų galima ir toliau leisti saulei po truputį nokinti pomidorus, tačiau vėsios naktys ir rūkai sudaro puikią terpę plisti ligoms.
„Pomidorų daigą pažeidus marui pomidorų vaisiai labai greitai supus ir jų sunokinti nepavyks, tad saugesnis variantas derlių jau nuskinti dabar ir pomidorus bandyti sunokinti šiltoje patalpoje. Jei pomidoriukai labai žali, vaisiai neatrodo pilnai užaugę, tai mažai tikėtina, kad jie sunoks namuose. Geriausia juos sunaudoti žiemos atsargų gamybai, yra puikių receptų kaip panaudoti žalius pomidorus“, – pataria ji.
