Socialliberalai atsisakė prisijungti prie valdančiosios koalicijos, o socialdemokratų valdybai antradienį nepavyko išsirinkti kandidato į aplinkos ministrus. DELFI žiniomis, socialdemokratai neskubėjo patvirtinti kandidato į ministrus būtent dėl pasiūlymo socialliberalams.
„Mes manome, kad esame opozicinė konstruktyvi partija ir norime likti toliau tokia. Ir tuos sprendimus, kurie mūsų manymu padės Vyriausybei spręsti visuomenės problemas, lūkesčius - mes remsime. Ir tokią poziciją perduosime premjerui. Jei premjeras siūlo mums ateiti į koaliciją, manome, iš esmės turi būti peržiūrėta sutartis. Nes dabar iš esmės galioja 2 K projekto - konservatorių ir socialdemokratų - sutartis. Jei konservatoriai susvyravo ir šiandieną ne visais klausimais remia socdemus, tai mes tikrai nenorime į jų vietą atsistoti“, - žurnalistams antradienio vakarą sakė A.Paulauskas, rašo DELFI.
Anot A. Paulausko, jei ištikrųjų dabartinė koalicija yra nepajėgi dirbti ir neveiksni, socialliberalai sutiktų derėtis tik dėl visiškai naujos koalicijos sudarymo.
Jis taip pat patvirtino, jog jam netiesiogiai buvo pasiūlytas aplinkos ministro postas - esą, jei socialliberalai ateitų į koaliciją, apie tai būtų kalbamasi.
A.Paulausko teigimu, socialliberalų prezidiumas sprendimą neiti į valdančiąją mažumos koaliciją priėmė be didesnių tarpusavio ginčų, iš esmės vieningai.
Socialdemokratai iki pat antradienio vakaro pokalbius su socialliberalais dėl galimo jų įsiliejimo į koaliciją vadino neformaliais, nors pripažino, kad koalicijai reikėtų daugumos. Kiti koalicijos nariai - valstiečiai liaudininkai ir liberalcentristai - tikino negirdėję pastarojo meto pokalbių apie galimybę išplėsti koalicijos partnerių ratą.
Šiuo metu valdančiąją mažumos koaliciją sudaro socialdemokratai, valstiečiai liaudininkai, liberalcentristai bei Pilietinės demokratijos partija. Kartu sudėjus valdantieji Seime turi 62 parlamentarų paramą, iš viso Seime yra 141 narys.
Socialliberalai parlamente turi 10 vietų, todėl jiems prisidėjus prie mažumos koalicijos ji būtų tapusi daugumos.
Tuo tarpu antradienį socialdemokratų valdybos posėdyje buvo svarstytos Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Broniaus Bradausko, partijos Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkės Jūratės Juozaitienės, Vilniaus apskrities viršininko Alfonso Macaičio kandidatūros.
Anot premjero Gedimino Kirkilo, jo asmenine nuomone, visi kandidatai yra solidūs, tačiau valdybos narių nuomonė įvairių kandidatų atžvilgiu yra pasiskirsčiusi.
"Negalėčiau pasakyti, kas yra pagrindinis", - sakė premjeras.
Paprašytas įvertinti J.Juozaitienės kandidatūrą, jis teigė, kad tai būtų logiškas ir "labai socialdemokratiškas" sprendimas, nes Vyriausybėje dirbtų daugiau moterų. J.Juozaitienė vienintelė iš kandidatų BNS kategoriškai neatmeta galimybės užimti ministro postą.
Pasak G.Kirkilo, yra tik teorinė galimybė, kad socdemai pasirinktų nepartinį kandidatą.
"Kol kas mes tokių kandidatūrų nesvarstėme. Politikoje visko gali būti. Teoriškai gali būti, bet aš neįsivaizduoju, kad keturių partijų koalicijoje toks ministras gali kažkodėl atsirasti. Bent jau mūsų partija tam nepritaria", - teigė G.Kirkilas.
Anot jo, su galimais kandidatais galimybė užimti ministro postą dar nederinta, pirmiausia norima apsispręsti valdyboje.
Tačiau visi trys minėtieji galimi kandidatai, BNS paklausti, anksčiau antradienį nereiškė didelio entuziazmo dėl tokios perspektyvos.
Koalicinėje mažumos Vyriausybėje aplinkos ministro postas priklauso socialdemokratams.
Ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Ieškoti naujo Aplinkos ministerijos vadovo prireikė po to kai pirmadienį ligtol šiai institucijai vadovavęs socialdemokratas Arūnas Kundrotas pareiškė paliekantis ministro postą. Įteikdamas atsistatydinimo pareiškimą premjerui A.Kundrotas teigė nematąs tolesnių darbo perspektyvų, opozicijai jį puolant.
"Pastarųjų metų patirtis rodo, kad vis daugiau laiko ir pastangų tenka skirti įvairiems paaiškinimams ir pasiaiškinimams ir vis mažiau tikriems darbams", - rašoma A.Kundroto atsistatydinimo pareiškime.
Praėjusiais metais A.Kundrotas patyrė dvi interpeliacijas. Paskutiniosios rezultatai vos nepasibaigė ministro atstatydinimu - jo pašalinimui pritrūko vos vieno balso. Pastarąją interpeliaciją ministrui surengę konservatoriai kaltino jį, be kita ko, esą vėluojančiais ir dėl to brangstančiais aplinkosaugos projektais bei siekimu brangimo naštą perkelti ant savivaldybių pečių.
