Nesakysiu kas, bet šiandien jau manęs paklausė: na, kodėl tu taip mūsų (socialliberalų) nemėgsti…
Bandžiau paaiškinti, kad nieko asmeniško, kad nei mėgstu, nei nemėgstu, tiesiog pastaruoju metu kažkaip pasitaikė, kad į akis labiau krito… Ir reklamos daug, ir kai kurie tekstai įdomūs :)
Tai pratęsiant temą – socialliberalai šiandien išplatino pareiškimą, kuriame skundžiasi, kad konservatoriai jų ir dar valstiečių liaudininkų nepakvietė į debatus.
A. Paulauskas tame pareiškime sako: „Pasirinkdami pašnekovus, konservatoriai klaidingai aiškina, kad remiasi visuomenės nuomonės apklausomis. Tai yra akivaizdus melas, nes kai kurios į diskusiją pakviestos partijos, pagal naujausius „Baltijos tyrimų” duomenis, populiarumu nuo socialliberalų atsilieka net keliais proc.”
Kažkaip susisieja su tuo, ką rašiau šiandien rytą, ar ne? Tiesa, A. Paulauskas turėtų sakyti ne „kai kurios”, o tik viena – Liberalų ir centro sąjunga – pagal „Baltijos tyrimus” yra žemiau nei socialliberalai (kas mane asmeniškai, beje, taip pat labai nustebino).
Nepaisant to, A. Paulauskas iš dalies teisus – kviesdami diskusijoms „Tvarką ir teisingumą” bei Darbo partiją ir ignoruodami socialliberalus ir valstiečius liaudininkus, konservatoriai elgiasi šiek tiek arogantiškai, lyg ir norėdami pasakyti, kad minėtos partijos joms visiškai ne konkurentai.
Gal tai ir tiesa, bet vis tiek šiek tiek negražu.
Kita vertus, ir A. Paulauskas nedemonstruoja politinės brandos, nes į konservatorių akibrokštą reaguoja kaip nuskriaustas vaikas.
Jis sako: „Pritariame, kad tiesa gimsta diskusijoje, tačiau stebina, kad konservatoriai diskusijai renkasi ne atsakingus ir dirbančius politikus, o populistus”.
Prisiminus, kad konservatoriai debatams pakvietė ne tik „Tvarką ir teisingumą“ bei Darbo partiją, bet ir socialdemokratus ir Liberalų ir centro partiją, pastarasis A. Paulausko pareiškimas skamba šiek tiek dviprasmiškai.
Už vienus koalicijos partnerius (valstiečius liaudininkus) pergyvena, o kitus (socialdemokratus ir LCS) vadina populistais…
Sakyčiau, nelabai solidu.
O po to ir vėl klaus: na, už ką tu mūsų nemyli…:)
