Šįsyk man už akių užkliuvo socialiniame tinkle „Facebook“ besireiškiantys ekshibicionistai. Ne, ne tie, kurie progai pasitaikius arba dažniau, tiesiog kada ūpas užeina, demonstruoja savo užpakalius, bicepsus, tricepsus, silikoninius ar natūralius papus, fotografuojasi vonioje su naujais apatiniais, maudymosi kostiumėliu ar bet kuriuo kitu kukliu skudurėliu, vos dengiančiu viešai nepadorias vietas, arba vartosi pusnuogiai lovoje tuo pat metu atkalę fotografavimosi pozas, nors viešai visada rašo: „Prigavo.“ Taip, pustuščių galvų turėtojai įsivaizduoja, kad juos feisbuke matantys draugai nuoširdžiai tiki, jog prigautuosius nuolat kas nors seka ir fotografuoja šiems miegant, valantis dantis, pusryčiaujant ar net sėdint tualete. Ach, koks sunkus gyvenimas, kai šitaip triuškinančiai braunamasi į asmeninę erdvę. Nors tikriausiai prigautieji nežino ir nesupranta, ką reiškia sąvoka „asmeninis“.
Kita ekshibicionistų grupė – selfių generuotojai. Pastarieji panašūs į pirmuosius tiek aplinka, kurioje fotografuojasi, tiek nuotraukų pobūdžiu, tik šie nevaidina, kad juos kas nors prigavo. Selfių generuotojams fotografavimasis – kasdienis darbas. Jie noriai dalijasi savo kambario interjeru, lovos dydžiu, patalynės spalva ir raštais, niekada nepradeda valgyti prieš tai nenufotografavę maisto, o jei netyčia iš didelio alkio sukemša ir pamiršta įamžinti, kad pusryčiams valgė net kiaušinienę ar sumuštinį, – vėliau ilgą laiką dėl to graužiasi ir visa diena būna sugadinta. Šių žmonių viešinamose nuotraukose gali pamatyti viską – nuo dantų šepetėlio spalvos iki tualetinio popieriaus raštų, nes visa tai yra žiauriai svarbu, neįtikėtinai prasminga ir beprotiškai įdomu.
Selfių žmonės visada paviešins, net jei dovanų gaus polietileninį maišelį iš prekybcentrio, ir būtinai prirašys: „Koks mielas maišelis“ ar „Kaip smagu gauti dovanų maišelį“. Taip pat jie informuos, kada išeina į darbą, su prierašu „Pasiruošimas į darbuką“, kada dirba – „Dirbam“: būtinai kavos puodelis pritrauktas prie veido, pageidautina, kad dar būtų iškištas liežuvis. Žinosim ir kada grįžo, ką valgė, kaip ilsėjosi, ką vėliau veikė, kada nuėjo miegot, kokį filmą žiūrėjo ir taip toliau. Iš esmės tai nebūtų taip beviltiškai juokinga, jei selfių gamintojai to nedarytų 7 dienas per savaitę ir apie 16 valandų per parą.
Pavyzdžiui, viena 40-metė moteris selfius kelia kasdien ir po kelis kartus, dažniausiai ta pačia poza, prie to paties veidrodžio koridoriuje – skiriasi tik drabužiai ir šukuosena, beje, pastaroji išties dažnai kinta, tačiau čia jau psichoterapeutų darbas nagrinėti, kas už to slypi. Man tai tiesiog puikus stebėjimo objektas. O šis pavyzdys skirtas tiems, kurie jau pasiruošę loti, kad tai tik kvailų paauglių užsiėmimas.
Kita ekshibicionizmo forma, apie kurią labiausiai ir norėjau papasakoti, socialiniuose tinkluose reiškiasi atviru jausmų demonstravimu. Kai šalia dovanų pagyrų dar būna prierašai: „Mano brangiausia(s) padovanojo. Myliu zuikį, kiškį, triušį, katiną“ (žodžiu, tiks bet koks pūkuotas gyvis). Nors šiame jausmų ekshibicionizme nereikalingos nei dovanos – žmonės prisipažįsta ar tiesiog rašo, kad myli, viešai. „Myliu savo saulytę“, „Mano brangiausias ir mylimiausias žmogutis“ (čia iš visų kitų brangiausių ar kaip?), – tokios ir panašios seilėtos išpažintys sklando internetuose, šalia dažnai pridedama daina apie meilę arba nuvalkiotai romantiškas paveikslėlis. Taip, visiems aplinkui labai įdomu, kad jūs vienas kitą mylite, tik kodėl sakot tai ne vienas kitam į akis, o 500-ams draugų feisbuke? Tai gal vis dėl to mylite ne tą savo brangiausią, o labiau mylite viešai girtis pačia meile savo draugams, nes vis tiek svarbiausia juk kiek postas surinko like’ų.
Dar juokingiau, o gal labiau apgailėtina, kai visa tai daro žmonės, kurie kartu gyvena, sėdi vienam kambary prilipę prie savo kompiuterių, tarpusavyje nebendrauja, o jei reikia ką vienas kitam pasakyti, susirašo online. Tačiau jų feisbuko sienos tiesiog skęsta meilės žodžių pelkėje.
Arba vienas vyriškis Klaipėdoje piršosi savo gyvenimo draugei, tai kol ruošė, puošė, rožių žiedus barstė, žvakes degė, žiedą įmantriai slėpė, šampaną šaldė – kartu viską fotografavo ir krovė į internetą. Vėliau fotografavo, kaip atėjo išrinktoji, jos reakciją, žiedą ant rankos ir visa kita, kas taip, jo nuomone, svarbu mums visiems. Tiesa, vėliau jie išsiskyrė, tačiau argi tai svarbiausia, vis tiek juk buvo pirštasi dėl like’ų.
Desertui – vaizdo įrašas ta pačia tema:
