Diskutuoti
Šį penktadienį, „LOGIN Startup Fair 2017“ metu Vilnius Tech Park bendruomenės teritorijoje esančioje „Miesto Laboratorijoje“ vyko diskusija socialinio verslo ir inovacijų tema. Organizacija „Reach for Change“ Lietuvoje, remianti vaikų gerovės pokyčių lyderius, inicijavo susitikimų erdvę, kurioje socialiai aktyvūs žmonės, socialiniai verslininkai ir sėkmingi IT srities startuoliai kalbėjo apie bendrą norą kurti inovacijas savo šalyje.
Ieškoti partnerių
„Dabar yra tas laikas, kai svarbu kalbėti apie galimybę socialiniam sektoriui išnaudoti informacines technologijas, kad šios sukurtų visiškai naują platformą veikti socialiai. Socialinis verslas Lietuvoje plėsis tada, kai didės suvokimas, kad visuomeninių problemų mastas yra neaprėpiamas ir jos negali būti išspręstos vien tradicinėmis ne pelno bei filantropinėmis priemonėmis. Todėl pirmiausia priėjome lengvai sarkastiškos išvados, kad kiekvienam socialiniam verslui ir NVO organizacijai reikalinga gera IT kompanija“, – apie diskusijos pradžią pasakoja Jurgita Ribinskaitė Glatzer, „Reach for Change“ Lietuvoje vadovė.
Šiai idėjai gyvai pritarė Algirdas Stonys, sėkmingos IT kompanijos „Telesoftas“ vadovas, ką tik Sveikatos pasaugos ministerijai neatlygintinai sukūręs emocinės paramos programėlę „Pagalba sau“. Diskusijos metu įvertinęs, kad socialinis verslas imasi visuomeninių problemų, kurių nepajėgia išspręsti viešasis sektorius ir laisva rinka, nes neturi pakankamai žmogiškųjų resursų, A. Stonys iškėlė idėją sukurti platformą, kurios pagalba NVO savo vykdomiems projektams „gautų“ specialistų iš verslo organizacijų.
Ryšių su visuomene, IT sektoriaus, rinkodaros specialistų pagalba reikėtų išryškinti nevyriausybinių organizacijų sektoriaus veiklų prasmingumą, tarsi patraukti kliūtis, kurios trukdo kitai visuomenės daliai suprasti, kad socialinės veiklos yra labai reikalingos, patrauklios ir keičiančios visuomenę.
Komunikuoti
„Pirmiausia visus socialinius verslus ir NVO reikėtų įgalinti naudoti kuo daugiau elektroninės komunikacijos priemonių, kad jie taptų lengvai pasiekiami visai virtualiai bendruomenei“, – į diskusiją įsijungė disertacijos „Elektroninis dalyvavimas įgyvendinant trečiojo sektoriaus veiklas: Lietuvos nevyriausybinių organizacijų atvejis“ autorė daktarė Kristina Jakutytė Ancienė. Ji pateikė savo darbo išvadų, kurios įrodė, jog Lietuva atsilieka nuo kaimyninių Estijos ar Slovėnijos, kurios turi gerokai labiau išvystytas NVO elektroninės komunikacijos platformas. Pasak dr. K. Jakutytės Ancienės, negausus NVO elektroninės komunikacijos priemonių taikymas kelia abejonių dėl aktyviu piliečių įsitraukimu ir dalyvavimu pagrįstų šiuolaikinių iniciatyvų naudos. „Tikslingai derinant tradicines ir elektroninės komunikacijos priemones, piliečių įtraukimo ir dalyvavimo atitinkamose iniciatyvose, projektuose rezultatyvumo lygis skirtųsi nuo to, kurį NVO pasiekia daugiau taikydamos tradicinius būdus, o elektronines komunikacijos priemones traktuodamos kaip pagalbines. Taikydamos šiuolaikines komunikacijos priemones NVO edukuotų visuomenę, kurtų elektroninio dalyvavimo tradicijas“, – pabrėžė daktarė Kristina Jakutytė Ancienė.
Priimti naujoves
Esminis socialinės veiklos motyvas – visuomeninė nauda, kurios dabar neretai siekia ir stambios verslo organizacijos. Renata Domeikaitė, „Barclays“ operacijų centro socialinės atsakomybės projektų koordinatorė pateikė eilę pavyzdžių, kaip galima siekiant socialinių tikslų išnaudoti IT kompetencijas ir įrankius. Tačiau, norint efektyvumo, svarbu abipusis suinteresuotumas, tiek geranoriškumas dalinantis žiniomis iš verslo organizacijų, tačiau tiek pat svarbus ir neabejingumas, žingeidumas bei atvirumas naujovėms nevyriausybiniame sektoriuje.
Mąstyti vizionieriškai
Aurelija Makselytė, „Code AcademyKids“ koordinatorė, dirbanti su jaunąja IT technologijų inovacijomis besidominančia karta, iškėlė vidinės motyvacijos vykdant socialinę veiklą, svarbą. Kaip pasiekti, kad socialiai atsakingi žmonės nebūtų atlikėjais, bet taptų vizionieriais, suburiančiais aplink save tokius pat dinamiškus ir tvarumo siekančius žmones? Tokius žmones paveržia verslo galimybės, o NVO turi iš pašaukimo dirbančių žmonių, tačiau jie dažniausiai nėra versliai mąstantys. Labai svarbu, kad socialaus verslo organizacijos būtų vedamos kūrybingų antreprenerių, kurie įžvelgia galimybę ten, kur kiti jos nepastebi. Dėl to reikalingi kūrybiniai, idėjiniai mainai tarp sėkimingo verslo asmenybių ir socialinių lyderių.
Dalintis
Pokyčių lyderis Giedrius Bučas, projekto „Kūrybos kampas 360°“ vadovas, kurio projektai skatina nealinti gamtos, vartoti atsakingai ir kartu kūrybingai teigia, kad ne mažiau, nei inovatyvios technologijos svarbus pats dialogas tarp verslo ir socialaus verslo. Reikia sunaikinti mitą, kad socialinės idėjos turi tikslą iš verslo gauti tik finansinės naudos. „Nors visada labiausiai reikia pinigų, bet mažiausiai jų prašau – žinau, kad nebūtinai verslui duosiu naudos, todėl prašau pasidalinti savo ryšiais, žmogiškaisiais resursais ir paslaugomis per kuriuos galėčiau vystyti savo idėją“. Ieškoti galimybių vystyti idėjas
Tad ar Lietuva pribrendusi pokyčiams, kurie apjungtų NVO su verslu, kad socialinės idėjos ne tik išgyventų, bet ir neštų pelną? Kokiu būdu inovacijos gali pasiekti jautriausias, labiausiai pažeidžiamas socialines visuomenės grupes? Kokia bus NVO sektoriaus ateitis, jei jie netaps pažangesni, ir neperims startuolių energijos?
Visus, kuriuos palietė šios potemės, siūlome jungtis į diskusijas ir vystyti idėjas „Reach for Change“ Lietuvoje renginiuose. „Reach for Change“ idėjų vystymo partneriai Lietuvoje TV3 ir TELE2 . Socialiniams verslininkams organizacija „Reach for Change“ padeda auginti jų inovacijas suteikdama finansinę paramą, prieigą prie verslo ekspertų ir turimo kontaktų tinklo.
