Suprantama, norinčių neatsiranda, bet šis provokacinis klausimas padeda geriau suprasti atskirtį patiriančių žmonių situaciją, o dažniausiai tai vyresnio amžiaus ir negalią turintys žmonės. Pasak programos „Kurk Lietuvai“ projektų vadovės Karolinos Zakarauskaitės, Lietuvoje tokių žmonių socialinio aktyvumo ir integracijos rodikliai yra vieni prasčiausių Europos Sąjungoje. Pagal aktyvaus senėjimo (angl. active aging) indekso rodiklį Lietuva iš 28 šalių yra 27, net 37,7 proc. žmonių gyvena ties skurdo riba, patiria socialinę atskirtį, beveik kas antras vyresnio amžiaus žmogus gyvena vienas, o vienišumas didina demencijos, uždegimų, ankstyvos mirties riziką.
„Beveik pusė vyresnio amžiaus žmonių Lietuvoje patiria socialinės atskirties ir skurdo riziką, vienas iš penkių neturi kur kreiptis ištikus bėdai, o vyresnių žmonių socialinis aktyvumas beveik 40 proc. mažesnis nei ES vidurkis“, – komentuoja projektų vadovė.
Jos teigimu, neįgalių žmonių situacija panaši, bet sudėtinga palyginti jų socialinį aktyvumą, nes ši grupė nėra įtraukiama į kultūros prieinamumo ar socialinio aktyvumo tyrimus. „Tai dar viena problema, – sako Karolina. – Dažnai kultūros ir sporto užsiėmimai, organizuojami žmonėms su negalia, skirti būtent jiems, į juos neįtraukiamos kitos visuomenės grupės.“
„Socialinio recepto“ principai
K. Zakarauskaitės teigimu, „Socialinis receptas“ yra vienas iš efektyvių būdų šiems iššūkiams įveikti ir kompleksinėms fizinės sveikatos, psichologinėms ir socialinėms problemoms spręsti pirminės sveikatos priežiūros lygmeniu. „Socialinis receptas“ veikia arba aktyviai plėtojamas Didžiojoje Britanijoje, Kanadoje, Švedijoje, Norvegijoje, Nyderlanduose, Singapūre ir kt., šiose šalyse socialinio vienišumo ir atskirties rodikliai yra mažesni nei Lietuvoje.
„Socialinis receptas“ – tai priemonė, kuria šeimos gydytojo komandos narys į jį besikreipiantį vienišą, socialinių, emocinių ir kitų sunkumų turintį pacientą gali nusiųsti į bendruomenėje vykdomus kultūros, sporto, mokymosi visą gyvenimą, savipagalbos užsiėmimus arba už šiuos klausimus atsakingą socialinį konsultantą. Konsultantas, bendradarbiaudamas su pacientu, padėtų jam išsirinkti tinkamiausias „Socialinio recepto“ paslaugas. Šios veiklos gali būti įvairiausios: meno dirbtuvės, mankštų ciklas, dainavimo ar šokių pamokos, sveikos mitybos programos, savanorystė, jogos užsiėmimai, savipagalbos grupės, vizitai į muziejų, kalbos, kompiuterinio raštingumo kursai ir kt.
„Socialinio recepto“ nauda įrodyta moksliniais tyrimais. Pacientams tai – padidėjusi psichologinė ir fizinė gerovė, reikalingumo jausmas, išplėtoti užimtumo įgūdžiai, sumažėjusi depresijos rizika, nerimo lygis, efektyvesnis lėtinių ligų valdymas ir kt. Šeimos gydytojams – sumažėjęs krūvis, retesni apsilankymai pas šeimos gydytoją dėl psichosomatinių priežasčių, mažiau siuntimų pas antrinio lygio specialistus.
„Socialinis receptas“ Lietuvoje
„Socialinio recepto“ modelis Lietuvoje kuriamas bendradarbiaujant programai „Kurk Lietuvai“, Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijoms.
Prieš pradedant kurti modelį darytas poreikio vertinimas – vykdyta apklausa siekiant išsiaiškinti kultūros ir sporto užimtumo veiklų poreikį. „Apklausa parodė, kad vyresnio amžiaus ir negalią turinčius žmones labiausiai domina sportas, mokymasis, darbas sode, kultūra, meno dirbtuvės, savanorystė. Jiems užsiimti šiomis veiklomis trukdo sveikatos, susisiekimo problemos, lėšų ir nemokamų veiklų trūkumas, taip pat ir informacijos trūkumas“, – komentuoja K. Zakarauskaitė.
Atlikta ir šeimos gydytojų apklausa. Net 85 proc. apklaustųjų pripažįsta poreikį ne tik išrašyti vaistų, bet ir paskatinti pacientus užsiimti kokia nors veikla. Gydytojai tvirtina, kad jiems labai padėtų specialistas, pas kurį būtų galima nusiųsti pacientus, ilgesnis konsultacijos laikas, parengti informaciniai lankstinukai.
Atlikus poreikio vertinimą pradėtas kurti „Socialinio recepto“ Lietuvoje mechanizmas. Numatyta, kad „Socialinio recepto“ klientai bus vyresnio amžiaus žmonės ir vyresnio amžiaus žmonės su negalia, siuntėjas – šeimos gydytojo komanda, veiklos vykdytojai – kultūros ir laisvalaikio organizacijos, bibliotekos, visuomenės sveikatos biurai, NVO, o „Socialinio recepto“ konsultantai – visuomenės sveikatos biuro specialistai.
Pasak K. Zakarauskaitės, šiuo metu rengiamas „Socialinio recepto“ aprašas, o besiruošiant programai atliekamos bandomosios programos dalyvaujant Vilniaus miesto ir Akmenės rajonų visuomenės sveikatos biurams. Kol „Socialinio recepto“ programa pradės aktyviai veikti, sveikatai naudingų ir kūrybingų laisvalaikio praleidimo būdų galima semtis iš „Pirmoji pagalba – kultūra“ gido, kurį galima rasti programos „Kurk Lietuvai“ interneto svetainėje, o nuo spalio – ir svetainėje pagalbasau.lt.
„Socialinis receptas“ Didžiojoje Britanijoje
J. Sandersono teigimu, 40 proc. Didžiojoje Britanijoje gyvenančių žmonių sako nedalyvaujantys priimant sprendimus, susijusius su jų sveikatos priežiūra, beveik pusė žmonių nesupranta iš medikų gautos informacijos apie savo sveikatą, daugeliui apskritai trūksta žinių apie sveikatą ir kaip ja reikėtų rūpintis. J. Sandersono įsitikinimu, vienas svarbiausių įrankių, galinčių padėti keisti tokią situaciją, yra pokalbis: „Pačių žmonių reikia klausti, ko jiems reikia, kas jiems svarbu, reikia leisti jiems labiau kontroliuoti savo gyvenimą, todėl ateityje asmens poreikius atitinkanti priežiūra bus svarbiausias sveikatos priežiūros veiksnys.“
Pasak J. Sandersono, asmens poreikius atitinkanti priežiūra – tai sistema, kuri leidžia žmogui pačiam rinktis tai, kas jam svarbu ir padeda pačiam rūpintis savo sveikata. „Mane nustebino tai, kad mažiausiai 1 iš 5 vizitų pas šeimos gydytoją tikslas nėra medicininis. Žmonės pas gydytoją ateina dėl to, kad jaučiasi vieniši, turi emocinių bėdų ir pan., o juk neretai užuot pacientui skyrus injekcijų verčiau skirti plaukimą“, – kalbėjo specialistas iš Didžiosios Britanijos.
Kaip itin svarbų asmens poreikius atitinkančios priežiūros komponentą jis įvardija „Socialinio recepto“ programą, kuri padeda socialinį sektorių sujungti su sveikatos apsaugos sektoriumi. Ši programa Didžiojoje Britanijoje pradėta kurti maždaug prieš 35 metus. „Prieš 4 metus, kai „Socialinis receptas“ tapo vyriausybine programa, pradėjome kurti detalią poveikio įrodymų bazę, dalyvaujančių specialistų mokymams ir programos plėtrai įkurta nacionalinė „Socialinio recepto“ akademija“, – sako J. Sandersonas, kuris, beje, yra šios akademijos vykdomasis direktorius.
Pabrėždamas įvairių visuomenės sektorių bendradarbiavimo svarbą, J. Sandersonas pateikė pavyzdžių, kaip į „Socialinio recepto“ programą įtraukiami kultūros srities darbuotojai: „Daug žmonių dirba su meno ir kultūros programomis, kurios padeda įvairiomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms gauti prevencinio pobūdžio paslaugas. Pavyzdžiui, su Parkinsono liga sergančiais asmenimis, kuriems patinka šokti, dirba profesionalūs šokėjai, kurie, be kita ko, išmoko, kaip teisingai nukristi, kad nesusižalotum. Operos dainininkai, pavyzdžiui, moko, kaip dainuojant galima padidinti plaučių tūrį, o orkestro muzikantai dirba su širdies smūgį patyrusiais žmonėmis ir moko specialių pratimų, kurie padeda greičiau atsigauti po ligos. Be to, šis būdas daug smagesnis.“
Pasak specialisto iš Didžiosios Britanijos, kita svarbi „Socialinio recepto“ dalis yra fizinė veikla ir sportas, čia kuriasi įvairios bėgimo, ėjimo grupės: „Mums pavyko išpopuliarinti kai kurias sporto šakas, pavyzdžiui, futbolą einant. Sergantys diabetu, psichikos ir kitų sutrikimų turintys žmonės įsijungia į futbolo einant klubus ir taip gerina sveikatą, randa draugų.“
J. Sandersonas pabrėžė, kad į „Socialinio recepto“ programą būtina įtraukti ir gamtos išteklius. Jis pastebėjo, kad Lietuvos gamta – neišsenkamų galimybių šaltinis. Be to, į projektą gali įsitraukti ūkiai: „Mūsų programoje dalyvauja 300 Anglijos ūkių – žmonės bendrauja su gyvūnais, dirba, padeda nuimti derlių ir taip gerina sveikatą. Šis „Socialinio recepto“ sektorius toliau auga.“
„Socialinio recepto“ akademijos planai labai ambicingi – lėšų rinkimas, įvairių sektorių ir institucijų bendradarbiavimo plėtojimas ir kt. „Įvyko didžiulis pokytis, pavadinčiau tai socialine revoliucija, – tikina J. Sandersonas. – Sumažėjo vaistų vartojimas, žmonės trumpiau guli ligoninėse, rečiau eina pas šeimos gydytojus, o gydytojai pastebėjo, kad „Socialinis receptas“ taupo jų laiką, padeda spręsti pacientų psichologines problemas, leidžia jiems pasiūlyti nemedicininių sprendimų.“
Herbertas Huveris
Franklinas Ruzveltas
Haris Trumanas
Laukia daug iššūkių
„Socialinio recepto“ forume surengta diskusija, kurios dalyviai atkreipė dėmesį į tai, kas svarbu siekiant programą sėkmingai įgyvendinti Lietuvoje. Diskusijos dalyvių nuomone, būtina keisti visuomenės nuostatas apie vyresnį amžių ir negalią. Svarbu užtikrinti šeimos gydytojų komandos, „Socialinio recepto“ konsultantų ir paslaugas bei veiklas vykdančių organizacijų bendradarbiavimą, galimybę teikti grįžtamąjį ryšį. Sekant geruoju Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, programos įgyvendinimu neturėtų rūpintis vien valstybinis sektorius, į bendrą veiklą turėtų būti įtrauktos ir savivaldybės, bendruomenės, NVO.
Diskusijos dalyviai pastebėjo, kad dažnai didžiausią atskirtį patiriantys asmenys patys nenori išbandyti naujovių, formuoti naujų įpročių, tad itin svarbu sukurti stiprų socialinių konsultantų tinklą. Idealiu atveju socialinis konsultantas turėtų teikti individualias konsultacijas dar sveikatos priežiūros institucijoje, po vizito pas šeimos gydytoją.
„Socialinio recepto“ programos kūrėjams teks įveikti dar daug iššūkių, bet kitų šalių patirtis rodo, kad visi iššūkiai įveikiami bendradarbiaujant.
Straipsnio autorė: Sigita Inčiūrienė.
