Tūlas visuomenės aktyvistas Vaidotas Ilgius šių metų rugsėjo 7 dieną pradėjo socialinį eksperimentą „Ar įmanoma išgyventi keturias savaites Lietuvoje maistui skiriant 4 litus per dieną?“
Šios akcijos idėja paprasta – išleisti maistui ne daugiau kaip 4 litus per dieną. Eksperimentas baigsis šeštadienį, spalio 3 dieną. Atlikti šį eksperimentą V. Ilgių paskatino „Maisto banko“ – labdaros organizacijos, renkančios labdarą maisto produktais, – veikla. Savo įspūdžius eksperimento dalyvis surašo į tinklaraštį ilgius.blogas.lt. Jūsų dėmesiui keli įrašai iš šio blogo:
2009-09-07
Atėjo laikas savo kailiu patirti, ką reiškia valgyti už 4 Lt per dieną. Vaikštant po parduotuves ir užsirašinėjant produktų kainas, šis iššūkis neatrodė toks jau ir baisus. Pasirodo, kai kurios ligonininės savo pacientus pamaitina už 4 Lt per dieną. Aišku, ligoniai sakosi gyvastį palaiko naminiu maistu. Kalėjimuose, sako, geriau maitina. Internetas pataria naudotis nuolaidomis ir užsipirkti didesnius kiekius maisto – taip ir padarėme. Turiu įvairių kruopų, iš turgaus bulvių, kopūstų, svogūnų. Pradėsiu nuo paprasčiausių dalykų, vėliau ieškosiu būdų tobulinti. Gal nepavyko nusipirkti pigiausių produktų, bet su laiku tikiuosi išmokti. Jei kamuos alkis, gersiu vandenį iš krano (ne, jis nėra visai nemokamas, bet…)
Taigi – pusryčiams avižų košė su šlakeliu pieno ir arbata (83 ct). Pietums – iš vakaro su svogūnais ir šiek tiek šoninės pakeptos bulvės, arbata (1,43 Lt). Vakare – paskaninta miežinių kruopų košė, arbata (1,28 Lt). Kol kas visai neblogai – 3,65 Lt. Dienos bėgyje paskaičiuosiu, manau, galėsiu sau leisti kelias slyvas ar obuolį. Gal kavos su sausainiu.
Rytinė košė išėjo sprangi – ką gi, maža patirties, pyliau per mažai vandens ir pieno. Bet iki pietų jaučiausi sotus. Tiesa, viduriuose vyko visokie didelio komforto nekeliantys procesai, bet gyventi ir dirbti galima. Atsilaikius bendradarbių vaišinimams, po pietų jau ėmiau svajoti apie vakarienę. Seilės teka kaip iš krano, geriu vandenį puodelis po puodelio. Taip, perspektyva eiti alkanam miegoti.
Spėju, kad reikia planuoti valgyti daugiau/dažniau maisto. Rytdienai išsiviriau daug ryžių su daržovėmis, nebrangiai išėjo, žiūrėsiu, į kiek porcijų išsidalins, kad nereiktų kęsti alkio. Tikiuosi sutilpti į tuos 4 Lt per dieną.
2009 09 08
Miegojau gerai. Ryte košę viriau skystesnę, daugiau pieno, išėjo gana skani, ir dar pavakariams liko. Bet apie devynias ėmė taip tragiškai skaudėti galvą, iki pat antros jaučiausi ligonis, nemačijo nė konferencijos nemokama kava su saldainiu. Jei taip maitinantis genda sveikata, tai maistui sutaupytas resursas atiteks farmacininkams. Beje, ar vitaminus turėčiau priskaičiuoti prie “4 Lt per dieną” biudžetui?
Pietums ryžiai su daržovėmis, indiški prieskoniai pikantiškai pataiso skonį. Vienas taupus draugas sako, kad žmogui turėtų užtekti ryžių ir vandens, bet dar darbui nepasibaigus jutau stiprų alkį. Vandens tiek nesu gėręs niekad kiek dabar. Sako, kad vyrui turi užtekti 500 g porcijos, gal aš tiesiog dideli vyras, nežinau. Vakare (viena akim žiūrėdamas TV liūdną vaizdą Vroclave) išsiviriau didžiulį katilą makaronų su padažu (kon. pomidorai, svogūnas, turginės paprikos, nukainuotos giminių dešrelės ir prieskoniai). Pasirodo, kuo didesnį kiekį verdi, tuo pigiau porcija gaunasi. Tik nuobodu valgyti tą patį. Nors jaučiausi prikirtęs, apie vidurnaktį vėl seilės kibirais – nesotu kažkaip? Keistas jausmas – apėmęs alkis, nors pilvas netuščias. Kitą savaitę reiks pasidomėti kalorijom.
Dienos rezultatas – 3,32 Lt – visai neblogai (nemokama kava:). Ta proga išgėriau stiklinę akcijinio Švyturio (0,96 Lt), kadangi ketvirtadienį vėl konferencijoje, o penktadienį badausiu, tad nieko baisaus dienos biudžetą viršyti :)
2009 09 12
Toliau apie tai, kaip sekasi laikytis valgant už „eurą” per dieną Ketvirtadienį buvau pavaišintas pietumis ir vakariene, bet kažkokiu būdu sugebėjau netilpti į 4 Lt. Tridienis neprivalgymas pramušė susivaržymo užtvankas. Pretekstas penktadienį nebadauti tapo dar viena konferencija bei tai, kad prisiruošiau tiek maisto, kad nesuvalgius būt reikę išmesti, ir visas taupymas šuniui ant uodegos.
Rašo, kad alkanam geriau neiti į parduotuvę – neatsispyriau penktadienio vakaro nuotaikai – akcija „Sangria tetrapakui“. Laimei, maisto atsargas papildė giminių įduotos rudens gėrybės. Peršasi išvada – norint pusėtinai laikytis tuo 4 Lt/d. režimu, turi:
a) priimti įžadus ir praktikuoti susilaikymą, nepaisyti seilėtekio ir kitokio diskomforto – vaikštai susiraukęs arba užsiimi joga ir esi laimingas kaip koks Indijos sadhu…
b) nuolat sukiotis renginiuose – laikai, kai konferencijų dalyviai šluodavo maistą, liko praeityje – paprastai seminare dalyvauja mažiau žmonių nei numatyta, ir maisto lieka per akis. Kas nepažįsta senuko zomšo švarku, kuris nekviestas ateidavo į visas viešai anonsuojamas spaudos konferencijas, prezentacijas etc. – ir pavalgęs žmogus būdavo, ir pabendravęs;
c) žinant tėvų, senelių ar tetų polinkį prisiauginti gerokai daugiau daržovių ar vaisių – svečiuotis, bičiuliautis, siūlyti padėti nuimti derlių ar kitaip užsitikrinti sveiko ir skanaus maisto iš daržų bei sodų tiekimą. Aišku, rudenį bepigu taip kalbėti, bet kertu lažybų, kad dažnas turime spintelėje užpernykščių mamos įdėtų marinuotų patisonų ar uogienės.
Susumavus išeina minusas: III – 4,5 Lt, IV – 4,21 Lt, V – 6,21 LT (sangria), VI – 5,14 Lt (deficitinis pepsi max). Vieną dieną turėsiu nevalgyti , kad sutilpčiau į normą. Juk kažkur žmonės sugeba papietauti už 0,86 Lt…
2009-09-23
Prabėgo kita valgymo už 4 litus per dieną savaitė, laikas apibendrinimams. Išvada – gyventi galima, tik nepatogiai. Labai daug laiko atima kalkuliavimai, tinkamo maisto paieškos ir gaminimas. Jei žmogus turi dirbti (darbo paieška – irgi darbas), auginti vaikus, slaugyti artimuosius – turėtų būti tikrai sunku. Kai vakare guliesi rydamas seiles, būni suirzęs – tikiu, kad 200 000 piktų žmonių armija šiandien lengvai galėtų sukelti didžiulius socialinius neramumus.
Valgau pigesnius produktus, valgau mažiau (sveriu mažiau atitinkamai, kas džiugina). Kai kurie pigūs produktai ne mažiau skanūs nei brangieji (Kaimiškos 2 r. dešrelės arba Seimo arbatiniai sausainiai). O vat „Turisto pusryčiai” buvo visiškai nevalgomi. Gausiai naudojuosi progomis nemokai pavalgyti renginiuose, mielai pasiduodu vaišinamas, labai gelbsti giminių duotos daržovės, pririnkti grybai. Įdomesnės tapo nuolaidos ir rinkodaros akcijos, tradicija tapo lankytis turguje.
Į 4 Lt limitą vargais negalais įtelpu, nors jei įskaičiuoti nemokamai gautus dalykus, tai nepavyktų. Dabar geriau suprantu, kodėl žmonės įlenda į tūkstantines skolas už šildymą ar elektrą – reikia stipriai save kontroliuoti, kad net turėdamas šaldytuve pomidorą ar sūrio jo nesuvalgytum, kai nori. Kalėjime ar ligoninėje paprasčiau – kiek ir ką atnešė, tą ir valgai.
Niekada nekreipdavau dėmėsio į gyvūnų subproduktus. Pigiuose produktuose dažnai naudojami (širdys, plaučiai, diafragmos, odelės, kraujo plazma etc.), gryname pavidale dar neišbandyti (nors planuoju pasigaminti ką nors iš inkstų). Sako, pigesniuose produktuose daugiau ir žalingų konservantų, bet juk neturiu iš ko rinktis. Sveikatos tokia dieta turbūt neprideda. Aišku, mitybos piramidės pagrindas – kruopos-bulvės-makaronai. Rytais nebrangu išsivirti avižinės košės, (ačiū Annai už patarimus) pasikepti kiaušinį ar paskrudinti kelias batono riekeles su trupučiu patarkuoto fermentinio sūrio.
Dažnai kirba mintis nutraukti eksperimentą anksčiau – darbas darbą veja, o ir koks skirtumas, po savaitės ar dviejų grįšiu į normalų režimą. Va jei taip metus ar du – būtų galima sukurti ir produktų kainininką, receptainę ar patiekalų kainos skaičiuoklę :) Kai pagalvoji, kad tokiu režimu gyvena dažnas studentas, jauna šeima ar pensininkas, gėda būtų aimanuoti – tęskime, ką pradėję.
