„Kasmet auga integruotų globos, priežiūros ir slaugos paslaugų poreikis vyresnio amžiaus gyventojams. Siekiame atliepti individualius vyresnių žmonių poreikius, nesvarbu kur jie begyventų – mieste, rajono centre ar kaime, ar kur norėtų gauti paslaugas – savo namuose, dienos centre ar įstaigose su apgyvendinimu. Svarbiausia, kad sunkumus patiriantys gyventojai nedvejotų kreiptis, o savivaldybių teikiamos paslaugos pasiektų ir būtų kuo arčiau tų, kuriems pagalba labiausiai reikalinga“, – sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. pradžioje šalyje gyveno 557 tūkst. (20 proc.) 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. (2005 m. pradžioje) iki 20 proc. (2021 m. pradžioje) ir sudaro penktadalį visų šalies gyventojų.
Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. visų gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.
Socialinės paslaugos
– Asmens konsultavimas, tarpininkavimas, informavimas, atstovavimas
– Transporto organizavimas
– Maitinimo, asmeninės higienos ir priežiūros paslaugų organizavimas
– Sociokultūrinės paslaugos bendruomenės ar dienos centre
– Pagalba į namus: maisto produktų nupirkimas, pagalba buityje, namų ruošoje, lydėjimas į įvairias įstaigas ir kt. (iki 10 val./sav.);
– Socialinių įgūdžių ugdymas, palaikymas ir atkūrimas (stiprinant asmens bendravimo gebėjimus, ieškant pagalbos, prisitaikant prie naujų situacijų, dalyvaujant visuomenės gyvenime, užmezgant ir palaikant ryšius su artimaisiais ir pan.) socialinių paslaugų įstaigoje ar asmens namuose;
– Intensyvi krizių įveikimo pagalba, psichosocialinė pagalba (siekiant atkurti asmens savarankiškumą, prarastus socialinius ryšius ir padėti integruotis į visuomenę, gali būti suteiktas laikinas apgyvendinimas), socialinių paslaugų įstaigoje ar įvykio vietoje.
– Laikinas atokvėpis – pagalba artimajam, kuris namuose prižiūri kartu gyvenantį senyvo amžiaus asmenį, siekiant sudaryti sąlygas jam derinti asmeninį gyvenimą ir priežiūrą senyvo amžiaus asmens, kuriam laikinai suteikiamos socialinės paslaugos asmens namuose ar institucijoje (iki 720 val./metus)
– Dienos socialinė globa ar integrali pagalba asmens namuose (iki 10 val./d. iki 7 k./sav.)
– Dienos socialinė globa dienos socialinės globos centre (virš 3 val./d. iki 5 d./sav., kartu gali būti teikiama ir trumpalaikė socialinė globa)
– Trumpalaikė socialinė globa socialinės globos įstaigoje (iki 6 mėn. per metus)
– Ilgalaikė socialinė globa grupinio (iki 10 asmenų) gyvenimo namuose
– Ilgalaikė socialinė globa socialinės globos namuose
Taip pat senyvo amžiaus asmuo ar jo artimieji gali pasinaudoti Emocine-psichologine pagalba telefonu.
Visos socialinių paslaugų rūšys ir jų turinys apibrėžtas SADM ministro įsakymu patvirtintame Socialinių paslaugų kataloge.
KAS ORGANIZUOJA SOCIALINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMĄ. Socialinių paslaugų, finansuojamų savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšomis, teikimą organizuoja savivaldybės. Jos vertina ir analizuoja savo teritorijos gyventojų poreikius, pagal juos prognozuoja, planuoja ir nustato socialinių paslaugų teikimo mastą ir rūšis, atsako už paslaugų kokybę.
KAIP NUSTATOMAS SOCIALINIŲ PASLAUGŲ POREIKIS. Socialinių paslaugų poreikis nustatomas individualiai pagal asmens nesavarankiškumą ir jo galimybes savarankiškumą ugdyti arba jį kompensuoti socialinėmis paslaugomis. Kompleksiškai įvertinamas asmens organizmo funkciniai sutrikimai, negalia, socialinė situacija, gebėjimai kasdieninėje veikloje, rizikos ir kitos aplinkybės. Taip pat atsižvelgiama į kitų institucijų, pavyzdžiui, sveikatos priežiūros specialisto išvadas apie asmens būklę ir problemas.
Kokios socialinės paslaugos patenkintų jų pageidaujančio senjoro poreikius, nustato savivaldybės paskirti socialiniai darbuotojai.
Socialinės paslaugos teikiamos pagal asmens ar jo šeimos individualius poreikius ir interesus, įvertinus, kokios pagalbos jam reikia. Pavyzdžiui, senyvo amžiaus vienišas asmuo gali gauti pagalbą ar dienos socialinę globą savo namuose, tačiau tokias paslaugas taip pat gali gauti su artimaisiais gyvenantis senyvo amžiaus asmuo ar asmuo su negalia, jei darbo dienomis artimieji negali juo pasirūpinti arba jiems reikalingas atokvėpis.
Senyvo amžiaus žmogui parenkamos tokios socialinės paslaugos, kurios leistų kuo ilgiau jam gyventi savo namuose, šeimoje, dalyvauti socialinėje, ekonominėje ir kitose veiklose, savarankiškai tvarkyti savo buitį. Organizuojant pagalbą, ji derinama su užimtumu, asmens sveikatos priežiūra ir specialiosios pagalbos priemonėmis, padedama palaikyti socialinius ryšius su šeima, artimaisiais ir visuomene. Dažnai senyvo amžiaus žmonės turi ir vienokią ar kitokią negalią. Žmogui su sunkia negalia paslaugos teikiamos užtikrinant saugią ir sveiką aplinką, žmogaus orumą atitinkančią pagalbą, suderintą su asmens sveikatos priežiūra, nuolatine slauga ir nuolatine priežiūra (pagalba), padedančią kompensuoti prarastą savarankiškumą bei gebėjimus.
Asmeniui ar šeimai gali būti nustatytas kelių rūšių bendrųjų socialinių ar (ir) socialinės priežiūros paslaugų poreikis. Tik tada, kai bendrosios socialinės paslaugos yra neveiksmingos, o dienos metu teikiamų paslaugų senjorui nepakanka, jam skiriama socialinė globa stacionarioje socialinės globos įstaigoje.
KUR KREIPTIS. Dėl socialinių paslaugų, kurių teikimą finansuoja savivaldybė iš savo biudžeto lėšų ar iš valstybės biudžeto, skyrimo asmuo ar jo globėjas g kreiptis į savo gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją ar kitą nurodytą įstaigą. Galima kreiptis raštu tiesiogiai į savivaldybę, paštu ar elektroniniu būdu, o jeigu valstybės elektroninės valdžios sistemoje teikiama tokios rūšies elektroninė paslauga – prašymą galima teikti per SPIS sistemą. Yra galimybė pateikti prašymą ir savo namuose, atvykus socialiniam darbuotojui , kuris užpildys asmens prašymą savo mobiliajame įrenginyje.
Taip pat yra galimybė asmeniui ar šeimai, kuriems dėl saugumo skubiai reikalingos socialinės paslaugos, kreiptis tiesiai į socialinių paslaugų įstaigą, kuri tarpininkaus pateikiant prašymą savivaldybei.
Asmuo, apsigyvenęs socialinės globos namuose savo lėšomis, gali teikti prašymą dėl socialinės globos, finansuojamos savivaldybės ar valstybės biudžeto lėšomis.
Visais atvejais, jeigu dokumentai ar duomenys, kurių reikia nustatant teisę gauti paslaugą, yra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės informacinėse sistemose ar juos savivaldybė pagal prašymą gauna iš valstybės ar savivaldybės institucijų, įstaigų, įmonių ir organizacijų, besikreipiantis žmogus šių dokumentų ir duomenų neturės teikti dar kartą.
KIEK KAINUOJA. Bendrosios socialinės paslaugos, tokios kaip informavimas, konsultavimas, tarpininkavimas, atstovavimas, teikiamos nemokamai. Mokėjimo už kitas socialines paslaugas dydį asmeniui arba šeimai nustato savivaldybė, priklausomai nuo teikiamų socialinių paslaugų rūšies, periodiškumo ir asmens arba šeimos finansinių galimybių už jas mokėti. Asmuo arba šeima už socialines paslaugas negali mokėti daugiau nei teikiamų socialinių paslaugų išlaidų dydis.
Socialinės priežiūros paslaugos, pavyzdžiui, pagalba į namus, socialinių įgūdžių ugdymas ir palaikymas, yra nemokamos tiems, kurie gauna socialinę pašalpą, arba kurių vidutinės šeimos pajamos, tenkančios vienam asmeniui, yra mažesnės už valstybės remiamų pajamų dvigubą dydį, tai yra, 258 eurus.
Mokėjimo dydis už ilgalaikę socialinę globą nustatomas pagal asmens pajamas ir atsižvelgiant į asmens turtą. Suaugusiam asmeniui jis neturi viršyti 80 procentų asmens pajamų. Jei asmens turto vertė yra didesnė už jo gyvenamosios vietos savivaldybėje nustatytą turto vertės normatyvą, mokėjimo už ilgalaikę socialinę globą suaugusiam asmeniui dydis per mėnesį padidėja vienu procentu, skaičiuojant nuo turto vertės, viršijančios normatyvą. Pavyzdžiui, savivaldybėje nustatytas turto vertės normatyvas yra 10 tūkst. eurų, o asmens turto vertė – 15 tūkst. eurų, reiškia, asmuo kas mėnesį turės papildomai mokėti 1 proc. nuo 5 tūkst. eurų, tai yra, 50 eurų.
Tais atvejais, kai asmuo gauna slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, visa kompensacija skiriama mokėjimui už ilgalaikę socialinę globą.
PASLAUGOS SKYRIMO TERMINAI. Žmogaus ar šeimos socialinių paslaugų poreikis nustatomas per 10 kalendorinių dienų (k. d.) nuo prašymo gavimo dienos, o ilgalaikės socialinės globos poreikis – per 20 k. d. Sprendimas dėl socialinės priežiūros skyrimo priimamas ne ilgiau kaip per 10 k. d. nuo socialinių paslaugų poreikio išvadų pateikimo, dėl socialinės globos – per 20 k. d.