Valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovybė pirmadienį (06.16) svarstys Naujosios sąjungos (NS, socialliberalų) pasiūlymą sudaryti Vilniaus savivaldybės taryboje plačią koaliciją, siekiant nutraukti jau daugiau kaip du mėnesius sostinėje trunkančią bevaldystę.
"Patvirtinu, jog šiandien partijos vadovybėje mes svarstysime kolegų socialliberalų siūlymą dėl galimos platesnės formulės, bet pabrėžiu, jog iki šios dienos galioja mūsų partijos patvirtinti atitinkami susitarimai", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė vienas LSDP lyderių parlamentaras Česlovas Juršėnas.
Kalbėdamas apie socialdemokratą Gediminą Paviržį, Č. Juršėnas pažymėjo, jog "mūsų pusė mano, kad mūsų kandidatas yra tinkamas, padorus, darbštus žmogus, išmanantis Vilniaus reikalus iki panagių".
Kitoje spaudos konferencijoje kalbėjęs LSDP lyderis premjeras Algirdas Brazauskas pareiškė, kad Vilniaus mero likimą turi nuspręsti tarybos nariai balsuodami.
"Jokie aptarimai čia nieko nepadės. Politika yra politika, partinė veikla yra partinė veikla. Kodėl viena partija turi nusileisti, jeigu ji turi kokių nors šansų. Šansai yra panašūs", - sakė jis.
Praėjusią savaitę dėl mero posto besivaržantys socialdemokratas G. Paviržis ir buvęs meras Liberalų ir centro sąjungos (LCS) lyderis Artūras Zuokas surinko po lygiai balsų ir nė vienas iš jų nebuvo išrinktas.
Balandžio 9 dieną meru buvo išrinktas G. Paviržis, tačiau teismas pripažino rinkimus neteisėtais, nes juose dalyvavo trys Seimo nariai.
G. Paviržį į merus iškėlė penkių partijų koalicija, kurią sudarė socialdemokratai, socialliberalai, liberaldemokratai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos rusų sąjungos atstovai.
Praėjusią savaitę socialliberalų atsakingasis sekretorius Vaidas Pliusnis pareiškė, kad socialliberalai siūlo prie derybų stalo sėsti visoms sostinės taryboje atstovaujamoms partijoms ir kalbėtis nevaržant savęs jokiais koaliciniais susitarimais.
Jis taip pat pareiškė, kad siekiant išvesti Vilnių iš bevaldystės socialliberalai gali pasiūlyti savo kandidatą į merus.
Ieškoti naujos kandidatūros į merus šį pirmadienį pasiūlė ir konservatoriai.
"Mes rėmėme ir remiame liberalų pastangas ką nors pasiekti, bet tos pastangos mūsų nelabai džiugina. Reikia pradėti viską nuo naujo, nuo naujų kandidatų į merus", - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė opozicinės Tėvynės sąjungos lyderis parlamentaras Andrius Kubilius.
Jis pažymėjo, kad konservatoriai pasisako už platesnės koalicijos sostinėje sudarymą ir bandys įtikinti A. Zuoko šalininkus pakeisti "tam tikras strategines nuostatas".
"Koalicija gali keistis ir iš esmės būtų labai sveika, kad ji keistųsi. Aš neįsivaizduoju Vilniaus valdymo, kai vienoje pusėje yra 25, o kitoje pusėje - 26 balsai ir vienas prieš kitą eina su ištrauktais kalavijais", - kalbėjo konservatorių lyderis.
LCS frakcijos Seime seniūnas Eligijus Masiulis neatmetė galimybės svarstyti kitą kandidatūrą į merus. "Jeigu mero klausimas padėtų susodinti prie derybų stalo visų partijų atstovus, tai kodėl nesvarstyti kandidatūros", - sakė jis.
Penkių partijų "antizuokinė" koalicija, nepaisydama ankstesnio Vilniaus miesto tarybos sprendimo padaryti posėdžio pertrauką dviem savaitėms, trečiadienį vėl mėgins surengti mero rinkimus.
Kaip BNS pranešė miesto tarybos narys socialdemokratas Rimantas Vaitkus, tarybos posėdį šaukia 26 tarybos nariai. Iš viso taryboje yra 51 narys.
LCS atstovai skeptiškai vertina galimybę, kad šią savaitę ketinami surengti mero rinkimai gali būti sėkmingesni.
E. Masiulis pažymėjo, kad neišrinkus mero gali būti įvestas tiesioginis Vyriausybės valdymas ir paskelbti pakartotini rinkimai.
Premjeras A. Brazauskas pirmadienį atmetė galimybę, kad Vilniuje gali būti įvestas tiesioginis valdymas, tai pavadinęs "nesąmone".
BNS
