Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) vadovaujamos Vyriausybės prioritetu išlieka socialinės nelygybės tarp šalies regionų mažinimas per investicijų skatinimą, verslo plėtrą ir naujų darbo vietų kūrimą, ypatingai tuose regionuose, kur tiesioginių užsienio investicijų (TUI) ir investicijų apskritai srautas pastaraisiais metais yra ypač mažas arba ar toliau mažėja.
„Regionų ekonominis augimas – svarbi tolesnio Lietuvos atsigavimo sąlyga. Investicijos, stiprėjantis verslas, naujos darbo vietos, didėjančios gyventojų pajamos padės greičiau įveikti socialinį atotrūkį tarp kaimo ir miesto, – įsitikinęs Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. – Turime energingų ir verslių žmonių, kurie gali pasinaudoti įvairiomis verslo skatinimo programomis“.
A. Butkevičius pabrėžia, jog jo Ministrų Kabinetas siekia, kad kuo daugiau Europos Sąjungos (ES) paramos lėšų patektų į regionus, o finansavimas būtų skiriamas kuo palankesnėmis sąlygomis, ir kad kapitalas iš didmiesčių pajudėtų į regionus ir čia kurtų naujas darbo vietas.
2014-2020 metais iš penkių ES fondų Lietuvai skirta 8,351 mlrd. eurų, daugiausia ekonomikos augimui skatinti, darbo vietoms kurti, kaimo plėtrai ir žuvininkystei. Didžioji dalis investicijų numatyta smulkaus ir vidutinio verslo konkurencingumui, užimtumui, energetikai, transportui ir aplinkosaugai. Lietuvai numatyta 3,501 mlrd. litų iš Europos regioninės plėtros fondo, 2,049 mlrd. litų - iš Sanglaudos fondo, 1,613 mlrd. litų - iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, 1,127 mlrd. litų - iš Europos socialinio fondo bei 60 mln. litų - iš Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo.
„Per pusantrų metų nuo 2012 metų rudens nedarbas Lietuvoje stabiliai mažėjo, o vidutinis darbo užmokestis padidėjo net 6,2 proc. – tai didžiausias algos augimas per pastaruosius penkerius metus. Reikšmingai išaugo ir darbo našumas, o tai reiškia, kad toks gyventojų pajamų augimas yra harmoningas ir nepažeidžia verslo konkurencingumo. Prie pajamų augimo tiesiogiai prisidėjo ir Vyriausybė ne tik padidinusi minimalų mėnesio atlyginimą, bet ir skirdama didelį dėmesį energetikos - elektros ir dujų - kainų tramdymui“, - tvirtina Vyriausybės vadovas.
Statistikos departamento duomenimis, 2013 metų pradžioje sukauptosios tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje sudarė 41 mlrd. 781,1 mln. litų. 2013 metų pradžioje daugiausia visų TUI Lietuvoje teko Vilniaus apskričiai - 64,4 procento, mažiausiai - Tauragės apskričiai, vos 0,1 proc. visų šalies TUI.
Analogiška situacija ir su verslo plėtra: per pirmąjį 2014 metų pusmetį daugiausia naujų įmonių įregistruota Vilniaus apskrityje, o mažiausiai – Tauragės. Iš viso Lietuvoje per šį laikotarpį užregistruota beveik 7 tūkst. (6998) naujų įmonių, t.y., 0,2 proc. daugiau nei pernai sausio-birželio mėnesiais, kai buvo įregistruoti 6982 ūkio subjektai.
Nedarbas 2013 metais siekė 10,9 proc. (2012 metais – 11,7 proc.), atitinkamai jaunimo nedarbas (15-24 metų) buvo 21,9 proc. ir 26,7 proc. 2013 metais mažiausias nedarbas buvo socialdemokratų valdomoje Neringoje (5,8 proc.) ir Trakų rajono savivaldybėje (7,4 proc.). Didžiausias nedarbas 2013-aisiais vyravo Alytaus rajone (18,7 proc.) ir Ignalinos rajono savivaldybėje (18,5 proc.). Mažiausiai jaunų bedarbių buvo Klaipėdos apskrityje (13 proc.), daugiausiai - Utenos apskrityje (38,5 proc.).
Vertinant bendrą ekonominę ir socialinę situaciją atskiruose Lietuvos regionuose, geriausia išlieka Vilniaus apskrityje, tačiau čia – ir ryški socialinė nelygybė.
2013 metų pradžioje 26 mlrd. 920,1 mln. litų, arba 64,4 proc. visų tiesioginių užsienio investicijų teko Vilniaus apskričiai (Vilniaus miesto savivaldybei – 96,2 proc.). Čia daugiausia TUI vidutiniškai teko ir vienam gyventojui – 33,4 tūkst. litų (Vilniaus miesto savivaldybėje – 48,2 tūkst. litų). TUI vienam gyventojui 2012 metais, palyginus su 2011-aisiais, išaugo 12,7 proc. Nedarbas Vilniaus apskrityje 2013 metais siekė 9,3 proc.
Vis dėlto, šios apskrities Šalčininkų rajono savivaldybėje situacija išlieka pati prasčiausia visoje Lietuvoje: 2012 metais čia vienam gyventojui teko vos 15 litų TUI, o, lyginant su 2011-aisiais, jų sumažėjo net 86,7 proc. Nedarbas čia 2013 metais buvo 13,4 proc., o pagal socialinės pašalpos rodiklį pernai Šalčininkai buvo antras miestas šalyje. Investicinė padėtis pablogėjo ir Vilniaus rajono savivaldybėje, kur TUI vienam gyventojui tuo pačiu laikotarpiu sumažėjo 4,3 proc.
Premjero A. Butkevičiaus teigimu, „palankioje geografinėje padėtyje – prie sostinės – esantys Vilniaus ir Šalčininkų rajonai vis dar neišnaudoja spartesnės investicijų ir verslo plėtros galimybių. Daugelyje šalių tokie regionai laikomi „aukso vertės“, nes juose galima pasinaudoti išplėtota infrastruktūra ir patogiu susisiekimu“.
Trakų rajone TUI vienam gyventojui 2012 metais ūgtelėjo ne daug – 2,7 proc., tačiau nuo 2013 metų sausio iki 2014 metų vasaros socialdemokrato Vytauto Zaliecko vadovaujamoje savivaldybėje – vieni geriausių šalyje nedarbo rodiklių – 2013 metais jis siekė 7,4 proc. (Lietuvos vidurkis – 10,9 proc.).
Nors antroji pagal TUI buvo Kauno apskritis, tačiau nuo Vilniaus apskrities ji atsilieka net apytiksliai 5 kartais; jai teko 5 mlrd. 129,2 mln. litų arba 12,3 proc. visų Lietuvos TUI. Čia investicinė situacija beveik dvigubai pagerėjo socialdemokrato Vyto Brijanausko valdomoje Prienų rajono savivaldybėje, kur TUI vienam gyventojui per 2012-uosius išaugo 45,1 proc.
Verslo atstovai pastebi, kad pastaraisiais metais Birštonas buvo miestas, sulaukęs bene daugiausia investicijų. Nors tiesioginės užsienio investicijos gausa neišsiskyrė, į miestą daugiausia investavo savivaldybė ir vietos verslas. „Dar visai neseniai mūsų miestas buvo kiek primirštas. Tačiau pastaruoju metu įgyvendinta daug projektų, kurie leido atnaujinti viešosios paskirties pastatus, sutvarkyti gatves ir viešąsias erdves, atgaivinti inžinerinę infrastruktūrą. Tam panaudotos milijoninės Europos Sąjungos (ES) fondų, valstybės ir savivaldybės biudžeto lėšos“, – pasidžiaugė Birštono savivaldybės merė Nijolė Digrinčienė. Ji pridūrė, kad svarų indėlį įnešė ir privatūs investuotojai, atnaujinantys apleistas gydyklas. Nedarbas Birštone siekia apie 9,2 proc.
Telšių apskričiai teko 3 mlrd. 574,5 mln. litų arba 8,6 proc. visų Lietuvos TUI (Mažeikių rajono savivaldybei – 98,3 proc.), ir Klaipėdos apskričiai – 3 mlrd. 555,8 mln. litų, arba 8,5 procento (Klaipėdos miesto savivaldybei – 69,5 proc.). Prie Klaipėdos regiono gerovės augimo ypač prisideda Klaipėdos uostas. 2013 metais uoste įgyvendintos didžiausios istorijoje investicijos – 301 mln. Lt (be PVM). Šios investicijos maždaug 3 kartus didesnės nei 2012 metais (2012 m. – 108 mln. Lt) arba beveik tokios pat apimties, kiek per trejus metus prieš tai. Socialdemokrato Dariaus Jasaičio Neringoje nedarbas nuo 2012 metų laikosi žemiau 6 proc. – tai geriausias rodiklis Lietuvoje.
Alytaus apskrityje tiesioginių užsienio investicijų augimu tradiciškai išsiskiria Druskininkai, kur per 2012-uoius jos šoktelėjo 47,8 proc. Šiaulių apskrityje TUI išaugo Kelmės rajone (35,1 proc.) ir Pakruojo rajone (23,9 proc.).
Mažiausia šalies TUI dalis teko Tauragės apskričiai – 47,2 mln. litų, arba 0,1 procento visų šalies TUI, o vienam gyventojui – 444 litai. Jurbarko rajono savivaldybėje jos sudarė vos 24 litus ir nukrito net 84,2 proc.
Vyriausybė tikisi, kad situacija skurdžiausiuose šalies regionuose palaipsniui gerės.
