Seime socialdemokratų iniciatyva surengtoje konferencijoje, kurioje aptariamos progresinių mokesčių įvedimo Lietuvoje galimybė ir pasekmės, išsiskyrė dviejų šios politinės jėgos lyderių Algirdo Brazausko ir Gedimino Kirkilo nuomonės dėl tokių mokesčių reikalingumo.
Premjeras G.Kirkilas ragina partijos narius, užuot tarpusavyje diskutavus apie progresinius mokesčius, daugiau apie juos informuoti gyventojus bei ieškoti paramos pasitarnausiančios priimant sprendimus dėl tokios mokesčių sistemos įvedimo.
„Ginčytis dėl progresinių mokesčių reikalingumo nereikia, reikia tartis dėl modelio“, - sakė G.Kirkilas.
Tuo tarpu buvęs prezidentas ir premjeras socialdemokratų partijos garbės pirmininkas A.Brazauskas abejoja, ar konferencijoje gali būti prieita išvados, kad progresinių mokesčių įvedimas yra panacėja.
„Progresinis gyventojų pajamų mokestis - tik maža dalelytė visų mokesčių Ji neišspręs klausimo. Progresinių mokesčių idėja galėjo būti svarstoma kai gyventojų pajamų mokestis siekė 33 procentus. Tada būtų buvusi didesnė manevro laisvė. Bet kai dabar yra sumažintas mokestis, apie ką kalba..? Jau nebėra galimybės kaip nors sugraduoti...“, - žurnalistams aiškino A.Brazauskas.
Jis pasiūlė paieškoti bent vienos šalies, kuri per pastaruosius kelerius metus įsivedė progresinius mokesčius: „Nėra tokių šalių, o va Čekija jau ieško kelių, kaip atsisakyti tokio mokesčio, Latvijoje ir Estijoje apie progresinius mokesčius net nekalbama“.
A.Brazauskas mano, kad taip pat daug problemų išspręstų visuotinas pajamų deklaravimas.
G.Kirkilas tvirtino, kad gegužę bus paskelbta socialdemokratų rinkimų programa ir joje bus numatyti visi pasiūlymai dėl mokesčių reformos.
„Mes kalbame plačiau - progresiniai mokestis nėra tik gyventojų pajamų mokestis, į šią sąvoką įeina ir turto mokestis, dividendų apmokestinimas, pelno mokesčiai“, - kalbėjo G.Kirkilas.
Jis pripažino, kad planuojama mokesčių reforma iš dalies bus nusižiūrėta nuo Švedijos.
A.Brazausko teigimu, didelė šalies ūkio problema yra ta, kad per biudžetą paskirstoma labai maža bendrojo vidaus produkto dalis - tik apie 29 proc. Jis siūlo ieškoti būdų, leisiančių didinti šį normatyvą bent po procentą kitą per metus.
„Vienas procentas - vienas milijardas litų. Įsivaizduokite, kas būtų, jeigu šią dalį padidintume 3-4 proc. Išspręstume labai daug socialinių problemų, didėtų algos“, - sakė A.Brazauskas.
Jis sako, kad receptas šiai ligai galėtų būti toks: ne mažinti mokesčių, ką, anot A.Brazausko, norėdamas įsiteikti rinkėjams, daro Seimas, o įvesti naujus, panaikinti iš viso ar apriboti vartojimo mokesčių, ypač pridėtinės vertės mokesčio lengvatas bei išsireikalauti mokesčius iš tų, kurie privalo juos mokėti.
A.Brazauskas pritaria premjerui, kad reikia apmokestinti šalies gyventojų turtą ir kapitalą bei naikinti kai kurias gyventojų pajamų mokesčio lengvatas.
Socialdemokratai pernai buvo parengę Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūlė pajamas iki 1000 litų apmokestinti 15 proc. mokesčiu, o didesnėms pajamoms taikyti 27 proc. tarifą.
Gyventojų pajamų mokestis nuo šių metų sausio 1 dienos sumažintas nuo 27 iki 24 procentų.
