Opozicijoje esantys socialdemokratai priekaištauja premjerui Andriui Kubiliui, kad jis neišvyko į Europos Sąjungos (ES) ir Rytų kaimynų viršūnių susitikimą Prahoje, kurioje pradedama Rytų partnerystės iniciatyva, o nusprendė dalyvauti Seimo posėdyje, kuriame svarstomas patikslintas šių metų biudžetas. Tuo metu premjero atstovų teigimu, Lietuvos reikalai ir biudžeto svarstymas Seime - didesnės svarbos nei viršūnių susitikimas Prahoje.
Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos narys Vytenis Andriukaitis priekaištauja, kad Lietuva, daug metų dirbusi dėl Rytų partnerystės deklaracijos priėmimo, lemiamą dieną pasirašyti šį dokumentą išsiuntė tik užsienio reikalų ministrą Vygaudą Ušacką.
"Seimo LSDP frakcijos nuomone, tai yra beprecedentis įvykis, nedovanotina klaida, sumenkinanti ar net nubraukianti visas Lietuvos pastangas būti aktyvia Rytų partnerystės dalyve. Tai labai blogas signalas visoms šalims, kurios yra suinteresuotos Rytų partnerystės sėkme", - sakoma ketvirtadienį socialdemokratų išplatintame pranešime spaudai.
Socialdemokratai teigia, kad valdančioji koalicija turėjo geriau suorganizuoti plenarinius posėdžius.
Anot valdančiųjų konservatorių vadovo premjero A.Kubiliaus atstovo spaudai Rido Jasiulionio, Vyriausybės vadovui šalies biudžeto reikalai atrodo svarbesni nei dalyvavimas viršūnių susitikime.
"Lietuvos ir šalies biudžeto reikalai premjerui yra svarbesni", - BNS sakė R.Jasiulionis.
Prezidentas Valdas Adamkus į ES viršūnių susitikimą neišvyko dėl sutapusio Ispanijos karaliaus vizito Lietuvoje.
Prahos viršūnių susitikime ketvirtadienį numatoma oficialiai pradėti Rytų partnerystės iniciatyvą, kurioje be ES šalių lyderių taip pat dalyvaus Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos vadovai. Iniciatyva apims laisvosios prekybos erdvių sukūrimą, vizų režimo palengvinimą, papildomą finansavimą ir daugiašalio bendradarbiavimo skatinimą. Lietuva yra viena iš aktyviausių šios iniciatyvos rėmėjų.
Seimas ketvirtadienį pradėjo tikslinamo šių metų valstybės biudžeto projekto priėmimo procedūrą. Jame, atsižvelgiant į planuojamą bendrojo vidaus smukimą 10,5 procento, mažinamos planuojamos išlaidos ir pajamos.
