Laikinasis ministras pirmininkas Gediminas Kirkilas Lietuvos radijui šiandien sakė, kad socialdemokratai siūlys kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl procedūrinių pažeidimų renkant Seimo pirmininką. G. Kirkilas tvirtina, kad balsuojant nebuvo užtikrintas slaptumas, o naująją daugumą kaltina varžant opozicijos teises.
Anot laikinojo premjero, nebuvo jokio pagrindo siūlyti rinkti Tautos prisikėlimo partijos (TPP) lyderį Arūną Valinską parlamento pirmininku antrą kartą, nes to nenumato Seimo Statutas. Ir apskritai, G. Kirkilas teigė neprisimenąs atvejo, kai į Seimo pirmininko postą būtų siūlomas tik vienas kandidatas.
„Mes norime išsiaiškinti, ar galima pakartotinai teikti tą pačią kandidatūrą į Seimo pirmininkus. Seimo statute tai nenurodyta, bet yra nuostata, analogiška, jog renkant komiteto pirmininką, jei kandidatūra nepatvirtinama, pakartotinai teikti negalima“, - BNS antradienį sakė socialdemokratas Algimantas Salamakinas.
Pasak A.Salamakino, turėtų būti nustatyta riba, kiek kartų galima - ir ar galima - teikti tą pačią kandidatūrą, „nes kitaip galime ir iki Naujųjų metų rinkti“.
Taip pat socialdemokratams abejonių kelia balsavimo dėl Seimo pirmininko slaptumo užtikrinimas.
„Koks čia balsavimo slaptumas, jie pastatė tris cerberius, kad niekas neitų į kabiną ir neužbrauktų A.Valinsko pavardės“, - sakė A.Salamakinas.
Seimo statutas numato, jog Seimo pirmininkas renkamas slaptu balsavimu. „Balsavimo vietoje turi būti slapto balsavimo kabina ir balsadėžė. Pastaroji turi būti taip pastatyta, kad balsuojantieji, eidami prie jos, turėtų pereiti slapto balsavimo kabiną“, - numatyta Statute.
Sntrojo balsavimo metu imtasi tam tikrų kontrolės priemonių – dauguma balsavusiųjų nėjo į kabiną. Taip siekta užtikrinti, kad pirmininkui rinkti nereikėtų trečio karto. Balsavimo biuletenis buvo su vieno kandidato pavarde ir norint balsuoti „prieš“ būtų reikėję ją išbraukti. Nėjimas į kabiną ir demonstratyvus biuletenio „neapdorojimas“ tapo geru sutartiniu ženklu. Be to, TPP narys Dainius Budrys atidžiai stebėjo, kaip elgiasi jo partijos kolegos ir koalicijos partneriai.
Atskirąją nuomonę pateikė trys Balsų skaičiavimo komisijos nariai: Vytenis Povilas Andriukaitis, Virginija Baltraitienė, Remigijus Ačas. Jų nuomone, slapto balsavimo rezultatų tvirtinti negalima dėl laisvos valios suvaržymo.
„Neužėjo į kabiną, nesulankstė lapelio, aiškiai demonstruodami, kaip balsuoja. Tai Seimo nario laisvos valios suvaržymas, spaudimas. Negalima tvirtinti tokių rezultatų“, - Seime kalbėjo V. Andriukaitis. Po audringos diskusijos naujasis Seimo pirmininkas visgi buvo patvirtintas.
Varžomos opozicijos teisės ir laužomas duotas žodis
G. Kirkilas Lietuvos radijui taip pat tvirtino, kad naujajame Seime yra varžomos opozicijos teisės, kadangi į Seimo valdybą nepateko nei vienas opozicijos narys.
„Nebuvo laikomasi demokratijos taisyklių. Suvaržytos opozicijos teisės – į Seimo valdybą nepateko nei vienas opozicijos narys“, – Lietuvos radijui sakė G. Kirkilas.
Seimas posėdyje naktį iš pirmadienio į antradienį išrinko tris Seimo pirmininko pavaduotojus - valdančiųjų frakcijų deleguotus liberalsąjūdietį Algį Kašėtą, konservatorių Česlovą Stankevičių, liberalcentristą Raimondą Šukį.
Drauge su jais į parlamento vicepirmininko postą pretendavęs opoziciniais pasiskelbusių socialdemokratų deleguotas Česlovas Juršėnas barjero neįveikė. Už jį balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 60.
Praėjusios kadencijos parlamente Č. Juršėnas ėjo Seimo vadovo pareigas.
Seimo LSDP frakcija savo pareiškime teigia, kad „įvykusių Seimo pavaduotojų rinkimų rezultatai akivaizdžiai pademonstravo, kad valdančioji dauguma nesilaiko duoto žodžio.“
LSDP apgailestauja, kad nors daugelis politikų, šiandien atstovaujančių daugumai, rinkimų kampanijos metu ypač akcentavo garbės žodžio reikšmę ir svarbą, valdantieji pademonstravo nepagarbą ne tik opozicijai, bet ir parlamentinėms tradicijoms bei politinei demokratijai.
Seimo socialdemokratai teigia, jog tokie pirmieji žingsniai Seime valdančiajai daugumai nedaro garbės, ir tai apsunkina tolimesnį konstruktyvų bendradarbiavimą tarp pozicijos ir opozicijos.
Už A. Kašėtą slaptai balsavo 96, prieš - 19 parlamentarų, už Č. Stankevičių - 94, jo kandidatūrai nepritarė 21 Seimo narys, už R. Šukį balsus atidavė 104 Seimo nariai, prieš buvo 11.
Seimo posėdyje diskusijų dėl minėtų kandidatūrų nekilo. Parlamentarai ragino vieni kitus greičiau balsuoti ir skirstytis poilsio po ilgiau nei pusę paros užtrukusio plenarinio posėdžio.
Pagal Seimo Statutą Seimo pirmininkas turi ne daugiau kaip šešis pavaduotojus.
Apie tai – LNK žinių videoreportaže.
