Sveiki – tariu visiems būsimiems skilties skaitytojams ar tiems, kas nors ir atsitiktinai, bet kartais užklys į šią kuklią pamąstymų kertelę. Šis blogas skirtas kiekvienam, kas žodžius naudoja ne vien savo buitiniams poreikiams išsakyti, bet karts nuo karto juose siekia užkoduoti ar perskaityti gilesnę prasmę, dėlioti iš jų poeziją, girdėti juose plakant muziką, skausmą, palaimą, atradimus, išgyvenimus – visa tai, ką jaučiu pati, kai juos rašau ar tariu.
Todėl šiuose trumpuose (ar ne visai) pasisakymuose pabandysiu užkabinti man – o turbūt ir jums – jautrias stygas, aktualius dalykus, kurių analizavimas jau tapo kasdienybe ir palengvina supratimą to, kas mane supa.
Buvimas grupėje „ŠokoLedas“ mane visuomenei didžiąja dalimi pristato kaip standartinio, banalaus ar net primityvaus mąstymo asmenybę, dažnam sudarančią įspūdį panelės, besitenkinančios vien savo gražia išvaizda, neturinčios ką pasakyti naujo ir savito, dainuojančios pagal fonogramą, nesiekiančios aukštesnių tikslų nei išpopuliarėti.
Visi šie stereotipai, susidarę apie Pop muzikos atstoves, yra visuomenėje smarkiai įsišaknyję, su išankstine negatyvia nuostata klijuojami kiekvienai naujai merginų grupei. Toks nusistatymas tam tikra prasme yra pagrįstas – tokiai žmonių nuomonei įtakos turėjo dažnas kitų tos pačios profesijos atstovių viešas elgesys, neretai pasižymintis lengvabūdiškumu ar neapgalvotais pasisakymais. Galų gale jų išvaizda, tegu ir ne kasdienybėje, o vien tik scenoje – seksuali ir iššaukianti, kas byloja apie laisvą elgesį (net jei tai – tik sukurto įvaizdžio blefas) ir nepastovią vertybių skalę, kurioje pirmas vietas užima materialiosios vertybės. Taip jau visuomenėje yra, kad dažna gražuolė nevengia savo puikiais fiziniais duomenimis pasinaudoti siekdama finansinės gerovės. Yra įvairių merginų.
Savo pasisakymais norėtųsi jei ne pakeisti, tai bent sušvelninti nuožmių kritikų kalbas, esą „visos jos vienodos“. Taip pat noriu priminti visuomenei, kad dar yra mergaičių, galvojančių daugiau apie amžinuosius dalykus nei apie laikinuosius turtus, įgyjamus už pinigus. Sau turiu tokį mažą kredo: „vertinga yra tai, ko už pinigus nenusipirksi“. Tuos turtus dažniausiai žmonės generuoja užsidarę vienumoje, tylomis mokydamiesi, skaitydami, medituodami, domėdamiesi menais ir dvasiniais dalykais, todėl to ir kaina kitokia. Bet tai ir gauti sunkiau. Sunkiau ir duoti. Pabandysiu atriekus nuo savo vidinio pasaulio mažą gabalėlį savo minčių duoti ir jums. Dykai. Nes už dvasingumą pinigų neimama. Iki artimiausio susitikimo...
Sniegė, grupė „ŠokoLedas“
