„2021-ieji yra itin sausi metai. Kritulių kiekis praktiškai lygus nuliui. Davikliai kalnų viršūnėse rodo, jog sniego yra labai nedaug arba nėra visai“, – sako glaciologas Ricardo Villalba.
Tą patvirtina ir drono vaizdai – nuo Ekvadoro iki Argentinos ištįsusių kalnų viršūnės dabar sausos ir rudos, sniegas čia krenta itin kukliai, net ir šiuo metu, kai dabar pietų pusrutulyje trims mėnesiams apsilankiusi žiema.
„Nuo 2000-ųjų iki 2010-ųjų ledynai buvo stabilūs, netgi šiek tiek priaugo vadinamos masės. Tačiau dabar per sausrą jie ima tirpti taip greitai kaip dar niekada netirpo. Deja, šis procesas vyrauja visuose Andų kalnų masyvuose ir yra globalinio atšilimo pasekmė“, – sako R. Villalba.
Pats kritulių kiekis ir sniegas yra itin svarbus vietos gyventojams – kuo mažiau kritulių, tuo jie turi mažiau kalnų vandens ir tuo sunkiau užauginti derlių.
„Iššūkis yra efektyviau naudoti kalnų vandenį, kurio didelė dalis naudojama drėkinimo sistemoms. Ypač turime išmokti kompensuoti kritulių stygių vasarą“, – teigia R. Villalba.
Kenčia ir šalies slidinėjimo kurortai – dėl kritulių stygiaus kurortuose sniegas perkeliamas iš vienos kalno vietos į kitą, kad uždengtų slidininkų pamėgtą trasą. O tam tikrais atvejais griebiamasi ir kraštutinių priemonių – sausros paveikti kurortai net išgaudinėja dirbtinį sniegą.
