Policijos pareigūnai, praktiškai žinodami realią padėtį ir susipažinę su šių metų gegužę Seimo priimto Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatomis, nuogąstauja, jog taikant įstatymą miestų ir rajonų areštinėse gali apie 20 proc. padaugėti areštuotų asmenų. Dabar smurtautoją jau galima izoliuoti 14 parų, po to sprendimą priims teismai.
Pirmadienį Kauno miesto savivaldybėje vykusioje diskusijoje šia tema skambėjo ir pasiūlymas policijai steigti specialiosios paskirties (specialiai apmokytas) darbo grupes. Pageidaujama, kad į įvykio vietą vyktų vyras ir moteris ir kad grupė spręstų tik smurto apraiškas, nes patruliai nėra šios srities specialistai.
Niekam ne paslaptis, kad Lietuvoje dažni atvejai, kai šeimoje smurtauja vyrai, būna - ir moterys. Likusieji šeimos nariai kenčia smurtą, pažeminimą ir dažnai nesulaukia paramos. Diskutuojant apie tai pripažinta, jog naujas įstatymas - svarbus kovojant su smurtautojais, tačiau jį dar reikia tobulinti.
Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos skyriaus viršininkas Tauris Stauskis kalbėjo, kad smurtas šeimose pasireiškia dažniausiai nuo 17 val. ir naktį. Jeigu policiją iškviečia kaimynai arba asmuo, patyręs smurtą, tuomet patrulis surašo protokolą, jį perduoda savo viršininkams, ir pranešimas apie įvykį nagrinėjamas pagal galiojančius įstatymus. Patruliai, budintys naktimis, sulaukia daugybės iškvietimų. Jeigu nėra ryškių smurto žymių, jie neturi teisės iš namų išvežti smurtautojo, nes būtini neginčijami įrodymai. Komisaras R. Stauskis siūlo kurti specialiąsias grupes, kurios spręstų smurto šeimose klausimus.
Apie neginčijamų įrodymų svarbą kalbėjo ir diskusijoje dalyvavusi prokuratūros atstovė. Kadangi nesant tokių įrodymų, žmogaus nuteisti neįmanoma. Buvo kalbama ir apie tai, kad moterys, bijodamos smurtautojų keršto, dažnai atsisako rašyti pareiškimus.
Pagrindinis diskusijos tikslas buvo pristatyti ir aptarti Specializuotos pagalbos centrų veiklos modelį bei susipažinti su susitikimo dalyvių patirtimi, kuri prisidėtų rengiant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme numatytą Specializuotos pagalbos centrų programą ir užtikrintų sklandų šio įstatymo įgyvendinimą. Tokie pagalbos centrai ir didžiuosiuose, ir mažesniuose miestuose tuojau pradės veiklą, tuomet išaiškės jų galimybės bei reikšmė. Jeigu centrai veiks patikimai, jei bus užtikrintas įstatymo vykdymas, tai smurto aukos sulauks teisinės, socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo ar apgyvendinimo paramos, o smurtautojai - atitinkamų sankcijų už savo baustiną elgesį.
Kauno miesto mero pavaduotojo Povilo Mačiulio nuomone, pirmiausia didžiausią dėmesį reikėtų skirti darbui su smurtautojais. Vyrams turi būti aiškinama, kad jų elgesys ne tik pažeidžia moterų, vaikų teises, bet ir yra nusikalstamas.
„Būtų idealu, jei vyrai dažniau kalbėtų su vyrais apie tikrą vyriškumą, apie mokėjimą bendrauti, sutarti šeimoje. Negebantiems apsieiti be smurto vyrams reikėtų ir psichologų pagalbos. Ko gero, jie patys užaugę tokiose šeimose, kuriose buvo toleruojamas smurtas ir Žemaitės Vingių Jono įpročiai“, - sakė P. Mačiulis.
Marijampolės miesto atstovė Adolfina Blauzdžiūnienė siūlė pasekti Vokietijos pavyzdžiu, kai smurtautojui per 15 minučių leidžiama pasiimti būtinus daiktus, po to jis vežamas iki atitinkamos sankryžos ir paleidžiamas, o per parą policijos darbuotojus turi informuoti, kur apsistojo...
Panevėžio miesto atstovė - šeimos gydytoja - siūlė steigti vyrų krizių centrus. Šiuose centruose pravesti būtinus užsiėmimus, kol smurtautojai supras savo elgesio ydas.
Į diskusijos dalyvių klausimus atsakė viena iš aptariamo įstatymo kūrėjų Vilniaus moterų namų krizių centro direktorė, Parlamentinės grupės atstovė Lidija Henrika Vasiliauskienė. Diskusijai profesionaliai vadovavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ministro patarėja Ramunė Jurkuvienė. Ji akcentavo, kad pasiūlymų dėl šio įstatymo tobulinimo ministerijoje visada laukiama.
