Agentūros „SOS vaikai“ Šeimos namuose įkurtame Krizių centre Panevėžyje šiuo metu glaudžiasi penkios moterys. Beveik visos jos – smurto šeimoje aukos.
Krizių centro įkūrėja Marija Zabulionienė mano, jog konkreti pagalba būtų reikalinga gerokai didesniam būriui skriaudžiamųjų. Tik įstatymas dar neleidžia pagalbos centrams gauti informacijos apie smurtą patyrusius žmones.
Patirtus išgyvenimus smurto aukos linkusios atskleisti tik policijos pareigūnams.
Be sutikimo nežinos
Policijos pareigūnai pirmieji kviečiami į pagalbą įsisiautėjus namų smurtautojui ir kartais vieninteliai išklauso nukentėjusiųjų skundus ir pasakojimus apie patiriamą smurtą. Pareigūnai smurto aukoms praneša Krizių centro telefoną, adresą, paaiškina, kad ten galima prisiglausti, gauti psichologinę, teisinę pagalbą, konsultacijas. Tačiau dažna tuo nepasinaudoja.
O specializuotos pagalbos centrams nukentėjusiųjų duomenų policija neatskleidžia. Be nukentėjusiojo sutikimo įstatymas neleidžia pranešti apie smurtavimo faktą.
Kaip teigia Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios policijos Prevencijos poskyrio viršininkė Danguolė Žiaugrienė, apie smurtą patyrusį asmenį specializuotos pagalbos centrams pareigūnai gali pranešti tik gavę raštišką aukos sutikimą.
„Svarbiausias smurtą patyrusio asmens tikslas – kad skriaudėjas būtų kuo greičiau išvežtas iš namų, visa kita tuo metu neberūpi. Klaidingai manoma, kad specializuotos pagalbos centras gali pasiūlyti tik pastogę, tad kai skriaudėją išveža, kiti namai atrodo nereikalingi. Apie tai, jog siūloma ne tik pastogė, bet ir kita pagalba, tuo metu nepagalvojama. Baiminamasi, kad kas nors pradės kištis į jų gyvenimą“, – sako viršininkė.
Ne tik šeimos reikalas
Nuomonė, kad smurtas šeimoje yra tik pačios šeimos reikalas, jau keičiasi. Prieš pusmetį šalyje įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas atnešė daug pasikeitimų.
Svarbiausia šio įstatymo naujovė – norint sulaikyti smurtaujantį asmenį, nebereikia raštiško aukos skundo. Ikiteisminis tyrimas pradedamas be jo, pareigūnui nustačius nusikalstamos veikos požymius. Apie smurtą gali pranešti ne tik pats nukentėjusysis, bet ir kitas šeimos narys, kaimynas ar kt.
Naujasis įstatymas gina ir moteris, ir vaikus, vyrus. Gavę pranešimą apie smurto atvejį namuose, policijos pareigūnai skuba į įvykio vietą, užrašo duomenis apie smurto artimoje aplinkoje faktą ir, jei nustato nusikalstamos veikos požymius, pradeda ikiteisminį tyrimą. Smurtautojas gali būti sulaikomas iki 48 valandų. Per tą laiką ikiteisminio tyrimo teisėjas nusprendžia, kokią apsaugos priemonę taikyti smurtą patyrusiam asmeniui.
Įstatyme numatyti keli įpareigojimai smurtautojui: laikinai išsikelti iš gyvenamosios vietos arba nesiartinti prie asmens, nukentėjusio nuo jo, su juo nebendrauti ir nepalaikyti jokių ryšių.
Jei smurtavęs asmuo neturi kur prisiglausti ar lėšų išsinuomoti kambarį viešbutyje, policijos pareigūnai jam suteikia informaciją apie nakvynės namus ir kitas įstaigas, teikiančias nemokamas nakvynės paslaugas.
Smurtas nedingo
Krizių centro vadovė M. Zabulionienė viliasi, kad netrukus bus priimta įstatymo pataisa, leidžianti policijos pareigūnams ir be aukos sutikimo pranešti apie ją specializuotos pagalbos centrams. „Galėsime žmogui lengviau padėti. Niekas į jo gyvenimą nesikiš, jo neviešins, pagalbos primygtinai nesiūlys, tik suteiks galimybę žinoti, kur ir kokią pagalbą galima gauti“, – aiškina M. Zabulionienė.
Krizių centre aukoms nebūtina apsigyventi, kartais daug padeda laiku išgirsta informacija, patarimai. Kitos išeities neturintiesiems durys atviros.
„Smurtas niekur nedingo, jo nesumažėjo, tik keičiant visuomenės požiūrį yra vilties jį nors kiek sutramdyti“, – tikina Krizių centro vadovė.
Iš tikrųjų policijos suvestinės mirga nuo pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. Vien per birželio mėnesį apskrityje tokių faktų būta kelios dešimtys. Nuo smurtautojų kenčia įvairaus amžiaus žmonės, dažniau moterys.
Panevėžyje sekmadienį, Joninių vakarą, sutuoktinis sumušė 70-metę žmoną. „Erelis“, pripūtęs 2,49 promilės, sulaikytas.
Porą dienų anksčiau pasvalietis sutuoktinis sumušė 47 metų žmoną. Birželį buvęs sutuoktinis sumušė 29 metų moterį, sudaužė jos mobiliojo ryšio telefoną. Namuose girtas sugyventinis sumušė, grasino nužudyti 54 metų kupiškietę, taip pat su žmona elgėsi 44 metų rokiškėnas... Ir tai dar ne viskas.
Nebetinka gąsdinti
Prevencijos poskyrio viršininkė D. Žiaugrienė atkreipia dėmesį, kad pastaruoju metu iškvietimų dėl smurto šeimoje vis dėl to sumažėjo. Didžiausias antplūdis buvo vos įstatymui įsigaliojus. „Žmonės pamatė, kad policijos iškvietimas nebetinka smurtautojui pagąsdinti. Dabar smurtas visada turi atgarsį. Nebegali būti taip, kaip anksčiau: susipyko, susimušė, iškvietė policiją, o apsisukę susitaiko, atleidžia ir tarsi nieko nebuvo. Dabar situacija aiškinama iki galo, o smurtautojas baudžiamas. Nesvarbu, kad nėra nukentėjusiojo pareiškimo“, – Prevencijos poskyrio viršininkė teigia, kad įstatymas atrišo pareigūnams rankas. Jie dabar gali padėti aukai ir pateisinti savo veiksmus. Anksčiau net sulaikyti smurtautoją pareigūnai ne visada galėdavo. Dabar naudojama bet kokia smurto rūšis – net psichologinio – leidžia sulaikyti tokį dviem paroms.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
