Praėjusią savaitę Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje vyko diskusija „Smurtas artimoje aplinkoje: tarpinstitucinio bendradarbiavimo efektyvinimas“. Lietuvos Respublikos Seimas pagaliau ryžosi priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą, tačiau jį įgyvendinant kyla nemažai problemų. Kaip jas spręsti praktiškai, tarėsi šios diskusijos dalyviai.
Smurtą Lietuvoje patiria 63 proc. moterų
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo įsigaliojimas patvirtino niūriausius spėjimus – smurto artimoje aplinkoje mastai išties dideli. „Bendraujant su policijos pareigūnais, kurie tiesiogiai susiduria su smurto atvejais, susidaro įspūdis, kad trūksta glaudesnio ir geranoriško institucijų bendradarbiavimo. Būtina steigti naujus ir finansuoti jau esamus socialinės pagalbos centrus. Dėl vangaus darbo šioje srityje paralyžiuojama nevyriausybinių organizacijų, galinčių operatyviai teikti pagalbą smurto aukoms, veikla. Neįgyvendinamas vienas pagrindinių įstatymo tikslų – ne tik apsaugoti smurto aukas, bet ir suteikti joms visokeriopą pagalbą, kuri padėtų išsivaduoti iš uždaro smurto rato, pagelbėti šiose šeimose augantiems vaikams“, – kalbėjo diskusijoje dalyvavusi Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Danguolė Juozapavičienė.
Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė Angelė Barauskienė pateikė tokią statistiką: Lietuvoje smurtą artimoje aplinkoje patiria apie 63 proc. moterų, dėl šios priežasties išsiskiria 70 proc. porų.
Į Moterų krizių centrą mūsų mieste kiekvienais metais kreipiasi apie 250 moterų, dešimtadalis jų laikinai apgyvendinamos centre, taip pat gali čia mokytis kompiuterinio raštingumo, anglų kalbos, ugdomi jų socialiniai įgūdžiai, su jomis daug bendraujama.
„Smurtą patiriančios moterys dažniausiai ieško kaltės savyje, joms trūksta visuomenės atjautos“, – sako Alytaus miesto moterų krizių centro direktorė A.Barauskienė. Jos manymu, net ir įsigaliojus naujam įstatymui, padedančiam greičiau pažaboti smurtininkus, didžioji problema neišspręsta – trūksta bendradarbiavimo, policija nepraneša krizių centrui apie nustatytą smurtą.
Kas padės skriaudžiamiems vaikams?
Alytaus miesto pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė Jolanta Dimšienė įvardijo požymius, kurie gali padėti suprasti, kad vaikai patiria smurtą. Paprastai smurtaujančių šeimų atžalos yra agresyvios, prislėgtos, dažnai keičiasi jų nuotaika. Jie jaučia baimę, būdingas neadekvatus išgąstis, miego ir kalbos sutrikimai. Pasak J.Dimšienės, nustačius, kad vaikas šeimoje patiria smurtą, svarbu tikėti vaiku, jį palaikyti ir išklausyti, ypač svarbu pasirūpinti vaiko saugumu ir jo psichologine būkle. Tačiau kas turėtų tai padaryti praktiškai, pasirūpinti, kad vaikas, kuris tapo smurto liudininku šeimoje ar netgi pats jį patyrė, būtų konsultuojamas psichologų, kitų specialistų?
Diskusijoje dalyvavę įvairių bendrojo ugdymo mokyklų socialiniai pedagogai patvirtino, kad policija tokios informacijos apie smurtą patyrusį moksleivį įstaigai neteikia, taigi visai realu, kad vaikas per pamoką gaus prastą pažymį, nes naktį namie tapo suaugusiųjų konflikto liudininku ar dalyviu, yra sutrikęs, nemiegojęs. Socialinis pedagogas, jei tokios informacijos turėtų, galėtų nukreipti vaiką į Pedagoginę psichologinę tarnybą, tačiau įstatymas šiuo metu nė vienos institucijos neįpareigoja pasirūpinti į panašią situaciją patekusiu nepilnamečiu. Beje, jei socialinis pedagogas ar psichologas įtaria, kad prieš vaiką buvo vartojamas smurtas, jis apie tai pranešti negali – į policiją privalo kreiptis ugdymo įstaigos vadovas.
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nepilnamečių reikalų pareigūnų veiklos grupės vyresnysis specialistas Donatas Griškaitis siūlė atnaujinti sutartį dėl informacijos teikimo tarp policijos komisariato ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus. Kadangi šiuo metu sutartis negalioja, policija ir nepraneša bendrojo ugdymo įstaigoms, kad jų moksleivis padarė nusižengimą ar patyrė smurtą, pagaliau, kad yra įtrauktas į nepilnamečių įskaitą. Pareigūnas kalbėjo apie su nepilnamečiais susijusią policijos veiklą, įgyvendinant Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Nuo 2011 m. gruodžio 15 d., kai įsigaliojo šis įstatymas, Alytuje užfiksuota 70 smurto šeimoje atvejų, kurių pagrindinis kaltininkas yra alkoholis.
Socialinės rizikos šeimų daugėja
Kita ne mažiau opi tema, nagrinėta per diskusiją, susijusi su socialinės rizikos šeimomis. Kokia pagalba teikiama tokioms šeimoms, diskusijos dalyviams pasakojo VšĮ Alytaus miesto socialinių paslaugų centro socialinio darbo organizatorė Eglė Kudzytė.
Vienuolika šio centro darbuotojų dirba su 117 šeimų, esančių socialinės rizikos šeimų apskaitoje, tai yra vienam socialiniam darbuotojui tenka dirbti maždaug su dešimtimi tokių šeimų, kuriose auga vidutiniškai 21 nepilnametis vaikas. Darbuotojai padeda šeimoms atlikti namų ruošos darbus, moko suplanuoti šeimos biudžetą ir panašiai. Čia taip pat veikia ir krizių centras, ir vaikų dienos centras, į kurį po pamokų susirinkę vaikai maitinami, čia ugdomi jų įgūdžiai, kartu švenčiamos įvairios šventės, organizuojami kiti renginiai.
Daugiau kaip pusė 2011 m. į socialinės rizikos apskaitą įrašytų šeimų stokoja socialinių įgūdžių, likusios – girtauja, vartoja psichotropines medžiagas. Tokių šeimų mūsų mieste daugėja: 2010 m. jų būta 186, pernai – 223. Šiose šeimose dažnai stebimas smurtas.
Saulė PINKEVIČIENĖ
