Vis dažniau prabylama apie tai, kad smurtas šeimoje nebegali būti laikomas vien šeimos reikalu – tai yra opi visos visuomenės problema. Lapkričio 25-tą dieną minima Tarptautinė kovos su smurtu prieš moteris diena. Tą dieną Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, startuoja akcija „16 aktyvumo dienų su smurtu prieš moteris“. Akcijos metu šalies miestuose rengiama daug įvairių šviečiamųjų renginių – nuo konkursų iki filmų peržiūrų bei diskusijų.
Pasipriešinti smurtui šeimoje moteris paskatina vaikai
„Moteris ištekėjo už mylinčio vyro, tačiau jis, vos tik atšokęs vestuves, pakėlė prieš ją ranką. Ji pagalvojo, kad suerzino vyrą, tai pirmasis kartas ir reikėtų atleisti, be to, sutuoktinis kitą dieną atsiprašė ir padovanojo gėlių. Vėliau vyras praranda darbą, jam kyla nepasitenkinimas ir pyktis, kuris yra „skandinamas“ alkoholyje. Šeima susilaukia vaiko, bet niekas nepasikeičia – ją muša nėščią ir gimus vaikui. Darbe kolegoms reikia meluoti, kaip po akimi atsirado mėlynė. Gėda prisipažinti tėvams, kurių nuomone, moteris pati kalta, kad provokuoja vyrą ir nesielgia, kaip dera žmonai. Tai pasakojimas, kurį atskleidžia vienas iš parodos „Suknelių istorijos“ eksponatų, bet kartu tai situacija, kuri pasikartoja kas trečiame daugiabučio namo bute“, – kalbėjo Moterų informacijos centro valdybos pirmininkė Ugnė Siparienė.
Į klausimą, kas pastūmėja moteris vieną dieną pasipriešinti smurtui, pašnekovė atsakė: „Dažniausiai jas pastūmėja ne suvokimas, kad patiria smurtą ir žlunga kaip asmenybė, bet paskatina vaikai. Smurtaujantis vyras ranką kelia ne tik prieš žmoną, bet ir prieš vaikus. Suvokimas, kad vaikas taip pat gali būti sumuštas, moters pasąmonėje suveikia stipriausiai.“
Fizinis smurtas – po psichologinio ir ekonominio
Moterų informacijos centro valdybos pirmininkė U. Siparienė į klausimą, kokios pagalbos labiausiai trūksta moterims, kurios patyrė smurtą ir ar jų aplinkoje yra žmonių, kurie su juo susiduria, atsakė: „Smurto problema yra didelė ir su ja susiduria daug žmonių, deja, trūksta labai įvairios informacijos – pradedant smurto atpažinimu ir baigiant teisiniais dalykais. Moteris neateina pasiklausti, kas yra smurtas, o pasirodo tada, kai jau matosi akivaizdus to rezultatas. Fizinis smurtas – paskutinis taškas, bet prasideda visa tai nuo psichologinio ir ekonominio smurto.“
Pašnekovės teigimu, į moterų informacijos centrą neretai ateina moterys ieškodamos pagalbos ir informacijos apie skyrybas: „Moterys domisi, ar skyrybos iš tiesų reiškia tai, kad jų gyvenimas sužlugdytas, ar jos turi kokių nors teisių. Daug metų mūsų organizacija bendradarbiauja su Mykolo Romerio universiteto teisės studentais, kurie savanoriškai teikia teisinę pagalbą į mūsų centrą besikreipiančioms moterims. Būtent teisinių žinių stoka dažnai komplikuoja smurtą patiriančių moterų situaciją.“
Pasak pašnekovės, pagalbos aktyviau ieško jaunesnio amžiaus moterys, jas mažiau veikia įvairūs visuomenės stereotipai: „Tai, kad vis daugiau moterų kreipiasi pagalbos, rodo, kad visuomenės informuotumas ir sąmoningumas didėja. Jaunesnės moterys paprastai būna daugiau mačiusios pasaulio, žino daugiau įvairios informacijos bei suvokia, kad kęsti smurtą nėra normalu – jei muša, tai dar nereiškia, kad myli.“
Įstatymas kelią skinsis sunkiai
Gruodžio mėnesį įsigaliosiantis Smurto prevencijos artimoje aplinkoje įstatymas, prieš smurtą šeimoje kovojančių organizacijų teigimu, yra didelis ir labai svarbus žingsnis gerinant situaciją šalyje, bet galima išgirsti nuomonių, kad šio įstatymo įgyvendinimas nebus labai sklandus, nes policijos pareigūnai įpratę į buitinius konfliktus nesikišti, todėl šią nuostatą bus labai sunku pakeisti.
Komentuodama tokius pastebėjimus pašnekovė sakė: „Čia pavojus iš tiesų įžvelgiamas, bet jau imtasi veiksmų, kad jo būtų išvengta – stengiamės bendradarbiauti su policija, pareigūnams organizuojami seminarai, mokymai, diskusijos, kurių metu pareigūnai mokomi atpažinti smurtą ir padėti spręsti su tuo susijusias problemas. Suprantama, šio įstatymo įgyvendinimas nebus labai lengvas.“.
Sprendžiant globos klausimus aktualūs ne tik finansai
Į klausimą, ką daryti moteriai, jei ji įtaria, kad šeimoje patiria smurtą, socialinės akcijos „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ pristatymo spaudos konferencijoje dalyvavęs teisininkas Benius Brazaitis atsakė taip: „Smurto atpažinimas – psichologinis klausimas, jie jauti, kad patiri smurtą, vadinasi, jį ir patiri. Tokioje situacijoje galimi du sprendimo variantai: bendravimas su sutuoktiniu arba konsultacijos su specialistais, o antras variantas – teisinis. Jei moteris nebegali tokio gyvenimo tverti, išeitis – skyrybos. Dažnai moterys vengia rinktis antrąjį variantą, nes patiria ir psichologinį smurtą – joms grasina atimti turtą ar vaikus. Visuomenėje vis dar esama įvairių mitų apie turto dalybas ir moters teises tuo atveju, kai nuosavybė įregistruota vyro vardu.“
Specialisto teigimu, kai atsakingų institucijų pareigūnai sprendžia vaiko globos klausimus, juos labiau domina vaiko ryšys su vienu iš tėvų, o ne finansiniai aspektai, todėl dažniausiai priimamas mamoms palankus sprendimas.
Kas pigiau: užkirsti kelią ar likviduoti padarinius?
VĮ Vilniaus miesto motinos ir vaiko pensiono vadovė Nijolė Dirsienė konferencijoje kalbėjo: „Kasmet policija sulaukia daugybės pranešimų apie buitinius konfliktus, o apie dvidešimt moterų kiekvienais metais yra nužudoma. O kiek moterų sužalojamos taip fiziškai ir dvasiškai sunkiai, kad nebegali pasirūpinti savo vaikais? Mūsų valstybė netenka nacionalinio „produkto“ – vaikai lieka neprižiūrėti, todėl pilnėja vaikų namai. Niekas nėra paskaičiavęs, kiek mūsų valstybei kainuoja laiku nesuteikta pagalba, nes vėliau reikia teikti ir teisinę, ir medicininę pagalbą.“
Pasak pašnekovės, ši problema egzistuoja ir apie ją būtina kalbėti bei ją vertinti ne tik morališkai, bet ir finansiškai, todėl būtina suvokti, kad pigiau kainuoja įvairių socialinių paslaugų bei konsultacijų teikimas, o ne vėliau atsirandančių pasekmių likvidavimas.
Specialistė užsiminė, kad būtina teikti pagalbą ir smurtautojams, nes šie žmonės taip pat turi psichologinių problemų, kurios anksčiau ar vėliau ima kenkti visuomenei.
Prie socialinės akcijos „16 aktyvumo dienų prieš smurtą prieš moteris“ prisidėjusi aktorė Eglė Tulevičiūtė konferencijoje kalbėjo: „Kviečiu moteris kalbėti drąsiai. Juk tam tikra prasme psichologinį smurtą jaučia visa visuomenė, todėl labai svarbu savyje atrasti bent kruopelytę drąsos ir pasakyti, kad nebijote: kalbėsite, kreipsitės.“
