Pernai gruodžio viduryje Lietuvoje įsigaliojęs Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas kai kuriems smurtautojams tolygus mirties nuosprendžiui. Jau būta atvejų, kai „naminiu“ smurtu įtartas asmuo nebelaukė pareigūnų išvadų ir pats surengė sau „teismą“. Tai rodo, kad ir smurtautojui būtina reali pagalba.
Pranešimų mažėja
Policijos departamento vadovai kas mėnesį pasidžiaugia, kad vis mažėja smurto artimoje aplinkoje atvejų, ir dėl to liaupsina Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Štai birželį pranešta, kad per pirmą mėnesį (nuo gruodžio 15-osios) šalies policija įregistravo beveik 3500 iškvietimų dėl smurto artimoje aplinkoje, o pastarąjį mėnesį – jau „tik“ 1700, pirmą mėnesį pradėta beveik 1200 ikiteisminių tyrimų pagal tuos pranešimus, o po pusmečio jų sumažėjo iki 530.
Anot policijos generalinio komisaro pavaduotojo Renato Požėlos, „minėto įstatymo prevencinė nauda yra gera: smurtautojai pagaliau suvokė, kad smurtavimas šeimoje netoleruotinas“.
Tačiau kiek kitaip tą mažėjimą aiškina prokurorai, vadovaujantys ikiteisminiams tyrimams dėl smurto artimoje aplinkoje, seniūnijų darbuotojai, esantys arčiausiai šeimų, galiausiai – pačios „naminio“ smurto aukos.
Prokurorai teigia, kad daugeliu atvejų moterys, patyrusios savo vyro smurtą, jau kitą dieną varsto teisėsaugos pareigūnų kabinetų duris ir maldauja „atiduoti“ smurtautoją, kuriam jos atleidžia. Taip pat šios moterys elgiasi ir teisme, kai nagrinėjamos tokios bylos: jos prašo smurtautojo nebausti. Akivaizdu, kad kitą kartą, jeigu vėl patiria smurtą, tokios aukos savo nuoskaudas slepia giliau ir niekur nebesiskundžia, neliudija.
Seniūnijų darbuotojai teigia, kad dauguma moterų, prieš kurias smurtavo jų vyrai, atlaidžiomis ir slapukėmis tampa dėl to, jog pasiskundusios jos praranda pagrindinį pragyvenimo šaltinį: vyras suimtas – jo uždarbis „įstrigęs“.
Na, o pačios smurto aukos neretai teigia, kad geriau kentės smurtautojo patyčias, negu skųsis ir dėl to savo šeimos gyvenimą užbaigs vyro laidotuvėmis. Taip „Akistatai“ atviravo vyro sumušta ir tai nutylėjusi marijampolietė Daiva (44 m.), primindama savo kraštietės Rasos (31 m.) šeimos likimą.
Teismo nebelaukė
Daivos žodžiais, „Rasa – smurto įstatymo auka“, nes esą tik dėl to dabar ji yra našlė su trimis mažamečiais vaikais, praradusi vienintelį šeimos maitintoją.
„Akistata“ rašė, kad balandį Rasos sutuoktinis Vytas (47 m.) skandalingai ir itin šiurpiai pasitraukė iš gyvenimo. Tuo metu vyras jau antrą kartą per porą mėnesių buvo įkliuvęs dėl smurto išpuolių prieš žmoną. Dėl pirmojo atvejo, baigus ikiteisminį tyrimą, vyras po kelių dienų turėjo eiti į teismą. Tyrimui vadovaujanti prokurorė žinojo, kad teisme pora turėtų susitaikyti, nes Rasa jau seniai buvo atleidusi sutuoktiniui, priėmusi jį namo, tik ir kalbėjo apie susitaikymą. Tačiau Vytas, būdamas girtas, savo žmoną „paauklėjo“ antrą kartą, nesulaukęs teismo dienos, tad galimybė susitaikyti jau tolo – grėsė teismo bausmė už abu smurto atvejus.
Nelaukdamas teismo, bausmę sau Vytas, vėl būdamas girtas, pasiskyrė pats. Vieną vakarą jis, atvažiavęs prie šeimos buto lango ir stabtelėjęs, prieš tai parašęs žinutę žmonai, kad ji žiūrėtų, kas bus, peiliu demonstratyviai persirėžė gerklę ir, vėl sėdęs prie vairo, trenkėsi į šalia namo stovėjusį kaimynų automobilį. Į ligoninę nuvežtas vyras mirė nukraujavęs.
Sutuoktinių kaimynai iki šiol kalba, kad toji tragedija galėjo baigtis ir šiurpiau. Mat vyras buvo liguistai pavydus ir įtarus, ne kartą žadėjęs mirtį prišaukti žmonai.
Sunaikino gaisru
Toks atvejis, kai šeimos smurtautojas, dėl to laukęs teismo bausmės, nužudė žmoną ir nusižudė pats, prieš keletą mėnesių pašiurpino nedidelį Burgaičių miestelį (Šakių sav.).
Sugyventiniai Petras (44 m.) ir Snieguolė (41 m.) nuolat girtaudavo, pykdavosi, vyras skriausdavo savo moterį, bet ši buvo linkusi tylėti. Snieguolę su neišnykusiomis smurto žymėmis ant kūno matydavo kaimynai, seniūnijos darbuotojai. Galiausiai Petras, kai įsigaliojo vadinamasis smurto įstatymas, buvo įskųstas policijos pareigūnams. Mat šis įstatymas specifinis tuo, kad pati smurtautojo auka gali ir nesiskųsti, neieškoti pagalbos, o ikiteisminis tyrimas vis tiek pradedamas, vos tik gaunama kaimynų, giminaičių, kitų liudininkų informacija apie tai.
Tačiau tyrimas dėl Petro smurto liko nebaigtas, nes visas buvusias sugyventinių poros problemas sunaikino gaisras jų name. Pradėjus gesinti liepsnas, iš mūrinio namo tuoj buvo išnešta nebegyva Snieguolė – moters kūnas buvo dar neapdegęs, bet kirstinės žaizdos jos galvoje liudijo apie dar iki gaisro kilusį šiurpų poros konfliktą. O vėliau gaisrininkai sudegusio namo rūsyje aptiko ir nebegyvą Petrą. Šis buvo mirtinai apsinuodijęs dūmais. Pareigūnai padarė išvadą, kad Petras nužudė sugyventinę ir, padegęs namą bei užsidaręs rūsyje, tyliai laukė sau bausmės už tai...
Areštinėse – „karšta“
Policininkai jau įsitikino, kad itin dėmesingi jie privalo būti įtariamiems šeimų smurtautojams, po pranešimo visada dviem paroms uždaromiems į areštinę. Mat uždarytieji kartais, veikiami juos staiga užklupusio jausmų sąmyšio, linkę pakelti ranką prieš save.
Gegužės pabaigoje savo gyvenimą į kilpą įspraudė Radviliškio gyventojas Virginijus (44 m.), dėl smurto prieš žmoną antrą kartą patekęs į policijos areštinę.
Po pirmojo karto Virginijus buvo teismo įpareigotas gyventi atskirai nuo savo šeimos, kurioje dažnai smurtaudavo. Tačiau persigėręs (nustatytas net 4,74 promilės girtumas) vyras nepaisė teismo sprendimo, įsibrovė į namus ir ėmė mušti žmoną. Taip jis vėl atsidūrė areštinėje.
Nors ir labai girtas, vyras areštinėje sugebėjo iš kelnių pasidaryti kilpą ir užbaigti savo gyvenimą. Tai pamatę pareigūnai dar bandė gaivinti savižudį, bet pavėlavo.
Lygiai taip pat prieš kurį laiką baigėsi ir vilniečiui Jonui (25 m.), į areštinę Vilniuje patekusiam dėl smurto artimoje aplinkoje, o tokio pat likimo marijampolietis Gintautas (55 m.) sąskaitas su gyvenimu panašiai suvedė vos tik grįžęs iš areštinės namo.
Dar būta kelių atvejų, kai smurtautojas, pakėlęs ranką prieš save, išgelbėtas tai laiku pastebėjusių policininkų. Tokios patirties turi Vilniaus miesto 2-ojo policijos komisariato pareigūnai, išgelbėję gyvybę vilnietei Redai (41 m.), kai ši, sulaikyta dėl smurto artimoje aplinkoje, areštinėje buvo pasidariusi kilpą iš striukės raištelio ir bandė pasikarti.
O Šalčininkų policininkai savižudį Vidą (54 m.), prieš tai sumušusį savo žmoną, išgelbėjo šeimos namuose. Mat kai po pranešimo policininkai atvyko į šeimą, įskųstas smurtautojas buvo kažkur pradingęs. Pareigūnai puolė skubiai jo ieškoti. Smurtautojas buvo aptiktas ūkiniame pastate – vyras jau kabėjo kilpoje. Žaibiškai reagavus, Vidas buvo išlaisvintas iš mirties gniaužtų. „Būtumėte matę, kaip tas vyras, jau atsitokėjęs, mums dėkojo!“ – džiaugėsi policininkai.
Laima ŠEPUTIENĖ, Kauno miesto apylinkės teismo teisėja:
Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo tinkamas įgyvendinimas reikalauja kompleksinių priemonių: suteikti ne tik trumpalaikę pagalbą nukentėjusiajam, bet ir stengtis užkirsti kelią neteisėtam smurtautojo elgesiui ateityje. Taip pat būtina prevenciškai šviesti visuomenę, informuojant, kad smurtas artimoje aplinkoje yra nusikalstama veika, užtraukianti baudžiamąją atsakomybę.
Iki šiol yra išlikusi opi problema: smurtautojui, kuris įpareigojamas gyventi skyriumi ir iškeldinamas iš namų, nėra suteikiama specialistų pagalba. Taip sukeliamas pavojus visuomenei. Mat daugelis asmenų, kuriems buvo paskirtas gyvenimas skyrium nuo smurtą patyrusio šeimos nario, teismo posėdžio metu nesuprato savo poelgio nusikalstamumo, dauguma jų buvo bedarbiai, kai kurie – praeityje ne kartą teisti. Iškeldinant smurtautojus iš gyvenamosios vietos ir paliekant juos be reikiamos realios pagalbos, toks asmuo įstatymo „rankomis“ pastumiamas daryti naujas nusikalstamas veikas: vogti, plėšti. Neatmestina – pakelti ranką prieš save. Palikus tokius asmenis
be skubių psichologo konsultacijų, smurto problema neišsprendžiama – tik pagilinamas konfliktas
tarp nukentėjusiojo ir smurtautojo.
Tik faktai:
Per šešis mėnesius, kai veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, šalies policijos įstaigos gavo 12 970 pranešimų apie galimą smurtą artimoje aplinkoje.
Pagal tuos pranešimus, nustačius tikrus smurto artimoje aplinkoje atvejus, pradėti 4335 ikiteisminiai
tyrimai.
Per pusmetį pradėtuose ikiteisminiuose tyrimuose didžiausią dalį nukentėjusiųjų nuo smurto sudaro
moterys – 3669; nukentėjusiu vyrų – 423, vaikų – 378.
Tarp įtariamųjų – 145 moterys ir 15 vaikų.
I. Zubrickienė
Psichologinė pagalba Jums:
(Telefonai, prasidedantys skaičiais 8 800, yra nemokami, net jei ir neturite sąskaitoje):
,,Paguodos telefonas“ Mažeikiuose – (8 443) 6 55 55
Darbo valandos: antradieniais 19.00–22.30 val.,
ketvirtadieniais 19.00–22.30 val.
šeštadieniais 19.00–22.30 val.
,,Vilties linija“ Telšiuose – (8 800) 1 70 00
Darbo valandos: pirmadieniais 14.00–23.00 val.
Penktadieniais nuo 14.00 val. iki šeštadienio 23.00 val.
Teikiama anoniminė psichologinė pagalba telefonu.
Jaunimo linija Vilniuje – (8 800) 2 88
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–7.00 val.,
šeštadieniais ir sekmadieniais – visą parą.
Psichologinės pagalbos telefonas Vilniuje – (8 800) 2 00 02
Darbo valandos: darbo dienomis 13.00–20.00 val.
Teikiamos psichologo, psichoterapeuto konsultacijos, prireikus klientas siunčiamas konsultuotis su gydytoju. Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.
Psichologinės pagalbos telefonas Kaune – (8 800) 7 62 60
Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.
Jaunimo linija Kaune – (8 800) 7 72 77
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–19.00 val.,
šeštadieniais ir sekmadieniais 13.00–19.00 val.
Jaunimo linija Klaipėdoje – (8 800) 6 63 66
Darbo valandos: kasdien 17.00–6.00 val.
Teikiama anoniminė psichologinė pagalba jaunimui, budi savanoriai konsultantai.
Paguodos telefonas Klaipėdoje – (8 800) 6 07 00
Darbo valandos: kasdien 20.00–6.00 val.
Teikiama psichologinė pagalba telefonu. Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai.
Anoniminė psichologinė pagalba telefonu Šiauliuose – (8 800) 1 11 11
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–21.00 val.
Teikiama anoniminė psichologinė pagalba telefonu. Budi savanoriai konsultantai.
Jaunimo linija Marijampolėje – (8 800) 7 10 10
Darbo valandos: darbo dienomis 16.00–19.00 val.,
šeštadieniais ir sekmadieniais 13.00–19.00 val.
Teikiama psichologinė pagalba telefonu. Budi savanoriai konsultantai.
,,Bendraamžių linija“ Druskininkuose – (8 800) 2 33 00
Darbo valandos: kasdien 16.00–21.00 val.
Psichologinės pagalbos telefonas Alytuje – (8 315) 7 22 24
Darbo valandos: 18.00–1.00 val.
Budi profesionalūs psichikos sveikatos specialistai ir savanoriai konsultantai.
„Paguodos telefonas“ Panevėžyje – (8 45) 50 06 95
Darbo valandos: penktadieniais nuo 20.00 val. iki pirmadienio 8.00 val.
Budi savanoriai konsultantai.
