Smurtas prieš moteris šeimose - ne tik teisinė, bet ir mentaliteto problema, akcijos „16 dienų be smurto“ pristatyme teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių ir socialinės integracijos departamento direktorius Alfredas Nazarovas.
Pareigūno teigimu, visų pirma smurtas prieš moteris šeimose dažnai naudojamas dėl to, kad dauguma smurtaujančių vyrų žino, jog už jų veiksmus negresia didelė atsakomybė. Smurtas šeimose nepriskiriamas prie kriminalinių nusikaltimų ir daugeliu atvejų baudžiamasis procesas gali būti pradėtas tik privataus, o ne valstybinio kaltinimo tvarka. Tuo metu pakeisti šios situacijos ir sugriežtinti bausmių esą nepavyksta, nes teisininkai teigia, jog tokių priemonių (privataus kaltinimo) užtenka smurto šeimose problemai spręsti.
„Privatus kaltinimas turi tam tikrus ypatumus - ir smurtautojas lieka namuose, ir toliau teisminiai veiksmai nėra vykdomi taip, kaip būtų valstybinis kaltinimas. Mums nepavyksta - tiek ministerijai, tiek nevyriausybinėms organizacijoms surasti bendros kalbos su Teisingumo ministerijos specialistais. Buvo suburta darbo grupė, deja, jų išvada - kad užtenka privataus kaltinimo. Liūdniausias pavyzdys mūsų tiesos - įvykiai Trakų rajone, kur buvo nušauta sugyventinė, ir (...) problema buvo tame, kad komisariatas negalėjo pritaikyti valstybinio kaltinimo, o taikė privatų kaltinimą, ir buvo gana teisus“, - žurnalistams sakė A.Nazarovas.
Anot jo, tokia situacija susijusi ir su visuomenės mentalitetu, kai smurtas šeimoje laikomas ne nusikaltimu, o savaime suprantamu dalyku, už kurį neturėtų būti griežčiau baudžiama.
„Problema yra gana gilesnė (...). Tai priklauso nuo mentaliteto, nėra tas klausimas vien teisinis. Klausimas yra visos visuomenės, kad „šeimoje aš galiu daryti ką noriu“, - sakė A.Nazarovas.
Tyrimų duomenimis, Lietuvoje sutuoktinių, sugyventinių, draugų ar partnerių prievartą patiria trečdalis moterų. Ši tendencija pastaraisiais metais beveik nekinta, panašus smurtautojų skaičius ir kitose valstybėse. Tačiau daugėja žmonių, pripažįstančių smurto šeimose problemą.
„Kai 1996 metais užsakinėjome tyrimą, mūsų visuomenė netikėjo, kad toks smurtas yra, jie sakė: „Taip, galbūt jis yra, bet tikrai ne inteligentų šeimose, tai tikrai galbūt asocialiose šeimose“ ir panašiai, „lietuviai savo žmonų tikrai nemuša“. Po penkerių metų pakartotinis tyrimas parodė, kad visuomenė bent jau supranta, kad tokia problema yra - apie 80 proc. respondentų atsakė, kad tokia problema egzistuoja“, - žurnalistams pasakojo Moterų informacijos centro direktorė Jūratė Šeduikienė.
Jos teigimu, dalis moterų iki šiol nežino, kur kreiptis pagalbos. Anot jos, kenčiančios nuo prievartos moterys galėtų kreiptis į Moterų informacijos centrą, teikiantį joms nemokamą teisinę informaciją, taip pat smurto atveju turėtų kviesti policiją. Tačiau pastaroji kartais teigia tokiu atveju negalinti niekuo padėti.
Akcijos organizatoriai tvirtino nepritariantys Seimo patvirtintai Šeimos koncepcijai, pagal kurią šeima laikomi tik susituokę žmonės, o dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui, šeimoje patirtos prievartos, išsiskyrę sutuoktiniai ar nesusituokę partneriai - ne šeima.
„Moteris, prieš kurią smurtauja vyrai, mes skatiname skirtis. Mes pasmerkiam moterį tapti vieniša mama su vaikais (...). Neturi moterys, patiriančios smurtą, gyventi šeimoje dėl vaikų“, - kalbėjo viešųjų ryšių bendrovės „Ideamecca“ direktorė Ugnė Siparienė.
„Ta problema dažnai sprendžiama skyrybomis, tačiau ir jos paprastai nepadeda - buvęs vyras dažnai ateina paauklėti buvusios žmonos, kad ne taip auklėja vaikus ir panašiai. Nubaudžiami smurtautojai tik už labai sunkius sužalojimus“, - sakė J.Šeduikienė.
Nuo antradienio, lapkričio 25-osios, iki gruodžio 10-osios Lietuvoje ir kitose šalyse, kaip ir kasmet, bus minimos 16 dienų be smurto prieš moteris, kurios metu moterys bus skatinamos nebūti abejingos prievartai. Lapkričio 25-ąją minima Tarptautinė smurto prieš moteris diena, gruodžio 10-ąją - Tarptautinė žmogaus teisių diena.
Akcijos organizatoriai skatina moteris „nebūti trečia“ - priešintis smurtui šeimose ir nepatekti į tą trečdalį kenčiančiųjų nuo smurto. Lapkričio 27 dieną, trečiadienį, visos Lietuvos moterys bus kviečiamos pasirašyti peticiją bei pasisakyti, kad „smurto netoleruoju ir nebūsiu jam abejinga“, „bet kokia prievarta - nusikaltimas“, „moteris ir jos elgesys negali tapti prievartos priežastimis“ ir panašiai.
Informacinės kampanijos metu moterys, pirkdamos miltus, galės sužinoti, kur kreiptis pagalbos prievartos atveju - ant bendrovės „Kauno grūdai“ miltų pakuočių bus nurodyti specialūs telefono numeriai.
Gruodžio 7-ąją dieną Vilniuje vyks dar viena akcija - eitynės, organizuojamos su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasada.
