Rugsėjo 24 d. posėdyje Seimo Žmogaus teisių komitetas, sukvietęs valstybės ir savivaldybių institucijų bei nevyriausybinių organizacijų atstovus, aptarė Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo (toliau – Įstatymas) įgyvendinimo klausimus.
Dėmesys skirtas Vyriausybės patvirtintai Valstybinei Smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo nukentėjusiems asmenims 2014 – 2020 metų programai (toliau – Programa), visų grandžių institucijų ir organizacijų bendradarbiavimui, nevyriausybinių organizacijų vaidmeniui teikiant pagalbą nuo smurto nukentėjusiems asmenims, besiformuojančiai teismų praktikai, policijos darbui.
Nevyriausybinių organizacijų atstovai pabrėžė, kad kertinis akmuo smurto artimoje aplinkoje prevencijoje yra aukos stiprinimas, todėl jiems kilo klausimų dėl Programoje skirto neproporcingai didelio dėmesio smurtautojo auklėjimui ir tam numatomų finansų. Taip pat išsakyta kritika dėl susitaikymo instituto taikymo smurto artimoje aplinkoje atveju. Remiantis Baudžiamuoju kodeksu, asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu susitaikė su nukentėjusiu asmeniu. „Susitaikymas smurto artimoje aplinkoje atveju – tai visiškas jėgų disbalansas kalbant apie smurtautojo ir aukos situaciją, ir visiška nesąmonė žmogaus teisių požiūriu“, – sakė Lygių galimybių plėtros centro ekspertė Vilana Pilinkaitė Sotirovič. Kita iškelta problema – teismai skiria ir namų areštą, kaip kardomąją priemonę, taip įpykusius smurtautojus palikdami vienoje erdvėje su auka. Nevyriausybinių organizacijų atstovų nuomone, tai liudija, kad teisėjai nėra pakankamai susipažinę su smurto artimoje aplinkoje reiškinio specifika ir grėsmėmis, todėl būtini nuolatiniai plataus mąsto mokymai. Kalbant apie aukos apsaugą, ne visuomet taikoma laikino smurtautojo iškeldinimo priemonė, nes remiantis Įstatymu, dėl laikino iškeldinimo policijos pareigūnas galėtų kreiptis į ikiteisminio tyrimo teisėją. Tačiau pagal Baudžiamo proceso kodeksą, kardomoji priemonė gyventi skyrium arba areštas gali būti paskirta kaip ikiteisminio poveikio priemonė, ir ją paskirti gali teismas prokuroro prašymu. Taigi jei prokuroras nesikreipia – dažnai teismas priemonės ir neskiria, taip užkertamas kelias aukos saugumui būtinam greitam sprendimų priėmimui. Todėl kyla klausimas dėl specialaus Įstatymo specialiųjų nuostatų ir kodekso nuostatų santykio, vertinant veikos specifiką ir būtinas priemones specialaus įstatymo tikslams pasiekti.
Pasiekimu kovoje su smurtu artimoje aplinkoje įvardinta tai, kad vis drąsiau kreipiamasi pagalbos smurto artimoje aplinkoje atveju. Taip ilgą laiką latentinėmis laikytos veikos iškeliamos į dienos šviesą. Policijos departamento duomenimis 2012 m. buvo fiksuota virš 18000 kreipimųsi, 2013 m. pranešimų skaičius dar labiau išaugo – fiksuota virš 21 000 kreipimųsi, per 2014 metų aštuonis mėnesius jau buvo gauta paveik 18 000 pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje.
Žmogaus teisių komitetas tęs Įstatymo įgyvendinimo stebėseną, nuosekliai bendraudamas su Įstatymą įgyvendinančiomis institucijomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis, reaguos į pastebėjimus dėl poreikio tobulinti teisės aktus bei imsis kitų būtinų parlamentinės kontrolės priemonių siekiant efektyviai mažinti smurto artimoje aplinkoje apraiškas.
