Lietuvos gyventojai pradeda atsargiau skolintis iš bankų. Mažiau imama ne tik būsto paskolų, bet ir vartojamųjų. Ekonomistai prognozuoja, kad tokia padėtis gali tęstis ir toliau, praneša LTV naujienų tarnyba.
Augančios palūkanos ir infliacija verčia labiau pasverti finansines galimybes. Žmonės vis rečiau ryžtasi skolintis iš bankų – ne tik būstui, bet ir mažesnes sumas. Kai kurių bankų skaičiavimu, vartojamųjų paskolų ėmimas smukęs dešimtadaliu.
„Kai žmogus ima paskolą, vyksta diskusijos apie situaciją: kokios išsilaikys tendencijos, kokie bus skolinimosi procentai, kaip ekonomika vystysis. Žmonės iš tikrųjų pasidarė žymiai atsargesni“, – įsitikinęs Vidmantas Šulčius, „Snoro“ Šiaulių filialo direktorius.
Lietuvos banko duomenimis, pernai per pirmus du metų mėnesius gyventojams paskolinta daugiau nei 300 milijonų litų. Šiemet – perpus mažiau.
„Nemanau, kad situacija bankus turėtų gąsdinti. Bankai patys kažkiek sugriežtino vertinimus, jie labiau atsirenka klientus, kuriems norėtų ir galėtų skolinti. Pats sumažėjimas nėra žymus“, – sako Mindaugas Ambrasas, „Sampo“ Šiaulių filialo direktorius.
Ekonomistų teigimu, griežtesnė bankų skolinimo politika lėmė, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės negali imti didelių kreditų. Tai mažina vartojamųjų paskolų portfelį, kaip ir aukštos palūkanos bei auganti infliacija.
„Jeigu Lietuvoje išliks gana didelė infliacija, atlyginimai jos nesivys, jeigu, sakykime, infliacija palaikys aukštas palūkanų normas, tai tokia padėtis turėtų išlikti ir toliau“, – mano Šiaulių universiteto dėstytojas, ekonomistas Mindaugas Butkus.
Dažniausiai gyventojų imamos vartojamosios paskolos – 10–15 tūkst. litų penkeriems metams.
Jevgenijus Bardauskas
