Tyrimų duomenys rodo, kad "noras būti šeimininku sau - pagrindinė priežastis, skatinanti smulkųjį ir vidutinį verslą", vis dėlto mūsų šalyje šį norą nesunkiai gali numušti nelengvai peržengiamos kliūtys, rašo „Lietuvos žinios“.
Faktai
Pagal Europos bendrijų statistikos tarnybos (Eurostato) inicijuotą smulkiojo ir vidutinio verslo sąlygų tyrimą, svarbiausia priežastis, paskatinusi Lietuvos verslininkus pradėti verslą - noras būti šeimininku pačiam sau (82,9 proc.).
Net 75,7 proc. Lietuvos verslininkų steigiant įmonę sunkiausia buvo rasti tinkamų darbuotojų. Antroje vietoje (61,3 proc.) minimi sunkumai, atsiradę atliekant teisinius, valstybinius, administracinius reikalavimus.
Valdžia tik imituoja palaikymą
UAB "Baliomanija" direktorius Giedrius Romeika teigia, kad "Lietuvoje smulkusis verslininkas - tai žmogus-orkestras“.
„Lietuvoje situacija smulkiajam verslui nėra palanki: sunkina darbo jėgos trūkumas ir ypatingas jos brangumas. Kadangi smulkusis verslas daugiausia "sukasi" paslaugų srityje, kur žmonių ištekliai užima gana svarią biudžeto dalį, tai jam dar sunkiau", - sakė G.Romeika.
Anot jo, buvo atvejų, kai atrodė, kad jau viskas baigta. Jaunus ir dar naivius verslininkus ne kartą buvo apgavę užsakovai, ne visi skolininkai sugebėjo sąskaitas apmokėti ir iki šiol, nes tiesiog bankrutavo. Tai privertė įsisąmoninti sutarčių, avansų ir kitų juridinių dalykų naudą. Norintiesiems pradėti verslą G.Romeika pataria nepamiršti, kad su laisve ir nepriklausomybe ateina ir labai didelė atsakomybė, todėl pataria "didžiuosius lūkesčius atidėti šiek tiek ateičiai".
Kauno regiono smulkiųjų ir vidutinių verslininkų asociacijos valdybos pirmininkas Artūras Mackevičius pripažino, kad smulkiojo verslo situacija šalyje nėra gera. "Visi įstatymai ir įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai yra nukreipti veikti taip, kad stambiam verslui būtų sudaromos geresnės sąlygos negu smulkiajam. Pagrindinė kliūtis - dauguma politikų, būdami politiškai ir finansiškai susieti su stambiuoju verslu, suvokia, kad bendrauti su didžiaisiais verslininkais jiems yra naudingiau", - LŽ sakė A.Mackevičius.
Anot jo, mažinant gyventojų pajamų mokestį, didžiausią naudą pajuto didžiausias pajamas gaunantys, o suprogresinimo galimybę galingesnieji nuolat ignoruoja. "Minimali alga padidinta, tačiau neapmokestinama atlyginimo dalis vėl pamiršta pakelti, t. y., todėl apmokestintoji dalis vėl padidėjo. Taigi mažiausias pajamas gaunančiuosius apmokestina vis labiau. O tai naikina smulkiąsias įmones, nes atsiranda ekonominė duobė. Imti ir pakelti apyvartą nėra taip paprasta", - dar viena blogybę atskleidė pašnekovas.
"Buvo paruoštas smulkiojo ir vidutinio verslo įstatymas, siūloma šalia Vyriausybės įkurti smulkiojo ir vidutinio verslo departamentą, kuris peržiūrėtų priimamus teisės aktus, kad juose nebūtų daromas blogas poveikis smulkiajam verslui, priešingai, jį nuolat gerintų. Tačiau iškart prasidėjo puolimas. Iš to įstatymo liko tik verslininkų taryba, bet ji neturi jokių įgaliojimų. Vadinasi, niekas nieko nepaisys", - situaciją atskleidė A.Mackevičius.
"Žinoma, ne viskas yra taip juoda. Smulkiajam ir vidutiniam verslui suteikiami mikrokreditai, regionuose veikia verslo centrai. Pradėti verslą visada verta, jeigu pasveriamos galimybės ir turima daug vidinės energijos. Surasti nišų, kur dar galima padaryti verslą - įmanoma, tik reikia būti labai ryžtingam ir nelabai paisyti kliuvinių. Vieni verslininkai su jais susiduria, kiti ne", - pabrėžė A.Mackevičius.
Jolita Žvirblytė
