Į teisiamųjų suolą sėdo verslininkas, pasiūlęs prekybos tinklui pirkti šampūną „Head and Shoulders“ bei vandens minkštiklį „Calgon“ daug pigiau, nei tai daro prekybos monopolistai.
Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti baudžiamąją bylą, kurioje Gintautas Liaukevičius kaltinamas subūręs organizuotą grupę sunkiam nusikaltimui daryti – svetimo didelės vertės turto įgijimui apgaule, realizuojant didelį nenustatytos kilmės falsifikuotų prekių kiekį kaip tikras.
Kaltinamoje išvadoje teigiama, jog vadovaudamas organizuotai grupei G. Liaukevičius susitarė su vienos bendrovės direktoriumi kitos bendrovės vardu parduoti trečiai bendrovei falsifikuotų prekių – šampūno „Head ant Shoulders“ bei minkštiklio „Calgon“, tokiu būdu apgaule įgyjant svetimą didelės vertės turtą bei padaręs turtinę bei neturtinę žalą užsienio įmonei, kuri sukūrė prekės ženklą „Head and Shoulders“ bei „Calgon“.
Žinodamas, jog prekė falsifikuota, bendrovės direktorius sutiko su pasiūlymu ir priėmė pardavimui 131 992 vienetus trijų rūšių šampūno. Pateikus prekių pirkimo pardavimo sandorį į bendrovės sąskaitą prekybos tinklas, kuriam pasiūlytas šampūnas, sumokėjo 141 564 litus. Vėliau ta pati procedūra atlikta su vandens minkštikliu „Calgon“.
Kaltinamas dokumentų klastojimu
Be to, G. Liaukevičius dar kaltinamas dokumentų klastojimu. Anot kaltintojų, gavęs pinigų už prekę jis sudarė sutartį dėl nekilnojamojo turto įsigijimo žinodamas, jog ją nutraukus pardavėjas sumokės jam baudą.
Kaltinamojo gynėjas Vainius Girdutis tikino, jog visus Lietuvos verslininkus galima padaryti nusikaltėliais, nes visi sudaro sutartis, sandorius: „G. Liaukevičių sudorojo konkurentai, nes ji mėgino tą patį šampūną parduoti daug pigiau, nei tai daro monopolistai. Žinoma, jog dantų pasta, kuria prekiaujama Lietuvoje, skiriasi nuo tos, kokia yra Vakarų Europos ar kitų šalių prekystaliuose. Be to, patys prekės ženklo kūrėjai ir jų atstovai Baltijos šalyse neturėjo jokių pretenzijų verslininkui“.
Pats teisiamasis portalui Balsas.lt sakė turįs pažymą iš laboratorijos, kur patvirtinta, jog šampūnas tinkamas naudoti.
Rusas ieškojo sklypo
„Šampūną pirkau iš Rusijos piliečio, kuris atvežė didelį kiekį šios prekės į Lietuvą . Nupirkęs susitariau su prekybos tinklu „Norfa“ dėl pardavimo. Bendrovė, kuri yra tarpininkė, nupirko šio šampūno bei minkštiklio ir pardavė daugiau nei pusę prekių. Žmonės, kurie pirko nesiskundė. Prekė „ėjo“ gerai. Kai šis sandoris buvo sutvarkytas, rusas kreipėsi į manę su prašymu surasti jam žemės sklypo pirkėją. Kai radau tokį ir sumokėjau avansą, buvau sulaikytas ir apkaltintas dokumentų klastojimu, nors neslėpiau, jog perku ne sau, o Rusijos piliečiui“.
G. Liaukevičiaus teigimu, kai jis mėgino perpus pigiau parduoti šampūną ir mikštiklį, konkurentai su juo susidorojo: „Jeigu ne prekybos monopolis, lietuviai nemokėtų taip brangiai už higienos prekes. Ir aplamai, nebūtų tokių milžiniškų kainų, jeigu leistų prekiauti ne vienam prekybininkui, o visiems“.
Patiria nuostolių
Šampūnas, anot teisiamojo, yra pagamintas Lenkijoje, ir atitinka visus reikalavimus: „Juk visos prekės, kurios gaminamos nusipirkus patentą, yra neoriginalios ir skiriasi jų sudėtis. Netgi džinsai, kuriuos gamina lenkai ar kintiečiai, nėra tokie patys, kokie buvo gaminti JAV. Todėl nesuprantu, kuo esu kaltinamas, ir kodėl atsidūriau teisiamųjų suole“.
G. Liaukevičiaus advokatas Girdutis Vainius juokavo, jog visus verslininkus, susibūrusius į bendroves, galima apkaltinti organizuotos grupės subūrimu.
Verslininkas per penkerius metus, kuomet vyksta tyrimas, patyrė didelių nuostolių, tačiau nesitiki, jog jam kas nors kompensuos išlaidas: „Lietuvoje negalima plėtoti savo verslo, nes veikia monopolininkai ir smulkiuosius verslininkus ryja ne tik jie, bet ir netobuli smulkiojo verslo įstatymai.
Už šią nusikalstamą veiką G. Liaukevičiui gresia laisvė atėmimo bausmė iki aštuonerių metų, turto konfiskavimas ir bauda.
