„Nė viena valdžia nuo pat nepriklausomybės atkūrimo nepriėmė tokių griežtų sprendimų, liečiančių smulkųjį verslą ir ypač individualią veiklą, kaip pastaroji. Ypač sunkūs buvo dveji pastarieji metai“, – paklausta, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą ir sprendimus, turėjusius įtakos jų darbui, portalui Balsas.lt sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė.
Anot jos, „dėl per didelio valstybės reguliavimo, dėl nuolat besikeičiančių teisės aktų, dėl labai didelių suvaržymų individualiai veiklai daug smulkaus verslo atstovų išvažiavo iš Lietuvos, nes negalėjo išsilaikyti“.
„Didžiausios įtakos turėjo tai, kad iš esmės keitėsi verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklės, kasos aparatų įvedimas, iki 10 proc. nuo apyvartos apribota galimybė teikti paslaugas įmonėms ir organizacijoms. Visa tai buvo daroma neatlikus nė vieno teisės akto pakeitimo pasekmių analizės. Verslo atstovai teikė pasiūlymus dėl mažųjų bendrijų įstatymo, bet taip pat ne į viską buvo atsižvelgta“, – apgailestavo Z. Sorokienė.
Valdžios sprendimai buvo vienašališki
„Toks, koks dabar yra atsiskaitymo grynaisiais pinigais reglamentavimas Mokesčių administravimo įstatyme, smulkiam verslui yra pražūtis. Kaip smulkiam verslininkui, jeigu jis nepiktybiškai padarė kokį nors pažeidimą, susijusį su apskaita ar kitais mokesčių mokėjimų klausimais, metus atsiskaitinėti ne grynais pinigais? Ši pataisa tikrai ne smulkaus verslo naudai, ir niekas nepaneigs, kad ji labiausiai naudinga bankams. Žinote, kiek smulkiam verslui tai kainuotų – kokie atskaitymai bankams, kiek kainuoja tas negrynųjų pinigų „suvaikščiojimas“? Tai didžiuliai pinigai, ir ne vienam verslininkui teks „susivynioti“ ir važiuoti iš čia“, – aiškino Z. Sorokienė.
„Jokio dialogo tarp valdžios ir smulkiojo bei vidutinio verslo kelerius pastaruosius metus nebuvo, nors mes dar 2009 metų pradžioje buvome pasirašę memorandumą, kad svarstysime, derinsime pozicijas, kad tiktų abiems pusėms – kad didėtų užimtumas, mažėtų bedarbystė, būtų skatinama individuali iniciatyva. Bet jie tą memorandumą sulaužė ir vienašališkai priėmė visus pakeitimus, mūsų net neįspėję. Mums tik paskutiniu metu šiek tiek pavyko – pasiekėme, kad galėtume dalyvauti svarstant teisės aktų pakeitimus, tačiau beveik visuomet išgirsdavome atsakymą, kad toks yra politinis sprendimas. O kaip bus toliau – jiems nesvarbu. Dėl to smulkusis verslas patyrė labai didelių nuostolių“, – Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė .
Derėsis su visomis partijomis
„Esame pasirašę bendradarbiavimo sutartį su viena partija, kuri visada buvo arčiausiai smulkaus verslo, tačiau siekdami teisingai ir teisėtai atstovauti smulkaus verslo interesus, dialogą ir bendradarbiavimą plėtosime su visomis politinėmis jėgomis, kurios ateis į valdžią po Seimo rinkimų“, – sakė Z. Sorokienė.
Paklausta, kokie smulkiųjų verslininkų lūkesčiai ir tikslai, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė pabrėžė, kad jų siekis – „revizuoti ir įvertinti smulkų verslą žlugdančius ir individualią iniciatyvą varžančius teisės aktus, priimtus per šios valdžios valdymo laikotarpį“.
„Manome, kad tokie teisės aktai turėtų būti keičiami arba naikinami. Mes norime, kad individuali veikla būtų reglamentuota įstatymu, o valdantieji turėtų smulkaus verslo plėtros ir skatinimo programą, būtų numatyti prioritetai. Norėtume aiškios valdžios pozicijos ir siūlome netaikyti vienodų reikalavimų smulkiam ir stambiam verslui, mažinti verslui tenkančią administracinę naštą ir reguliavimą“, – aiškino ji.
„Tikiu, kad atėję nauji politikai iš esmės įvertins padarytą žalą smulkiam verslui, įvertins socialinę, ekonominę aplinką ir priims ženkliai geresnius sprendimus. Mes pasirengę su jais tartis, nes norime, kad būtų priimami tokie sprendimai, kurie tenkintų ir valstybę, ir smulkųjį verslą. Žmogus, užsiimantis individualia veikla, turi gebėti išlaikyti savo šeimą, tada jis liks gyventi Lietuvoje“, – Balsas.lt sakė Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Z. Sorokienė.