Pasak Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos pirmininkės Dalios Matukienės, priemonės turėtų būti ne pavienės, o kompleksinės.
„Iš principo dėl kvadratų vienaip ar kitaip galvočiau gal 30 ir per daug (...) Pavieniai sprendimai neduoda naudos, kokia galėtų būti“, – BNS sakė ji.
Anot jos, taryba siūlytų naikinti galimybių pasą – D. Matukienės teigimu, su jais žmonės gali lankytis parduotuvėse ir sirgdami.
„Turėtų būti visai kitos priemonės, nes dabar žmogus stovi eilėje, vienas prie kito prisiglaudęs ir jie kalba, kad turiu galimybių pasą ir turiu teisę. Nieko neturi teisės, jei tu tą galimybių pasą įgijai prieš tris mėnesius, bet vakar gal tu susirgai. Šitas turėtų būti komunikuojama“, – sakė D. Matukienė.
„Turėtų būti žiūrima į tai, per kiek laiko įgyjamas testas ir galbūt ne profilaktinį testą reikia daryti, o tiems, kurie suserga, jaučia simptomus, leisti, kad jie kuo greičiau pasidarytų tą testą, žinotų, kad jie serga ir niekur neitų“, – pridūrė ji.
Asociacijos „Lietuvos prekyvietės ir turgavietės“ prezidentas Vytenis Butkevičius teigė neigiamai vertinantis tokį sprendimą, tačiau pabrėžė, kad verslas išpildys visas reikalaujamas sąlygas.
„Čia yra desperatiškas Vyriausybės bandymas parodyti, kad ji kažką daro. (...) Esame prieš, nes turgavietės ir taip atitinka daugiau negu visus reikalavimus. Daugiausiai veikiame gryname ore, patalpos turgaviečių yra erdvios ir su pertekline ventiliacija“, – BNS sakė V. Butkevičius.
Anot jo, siekiant įvykdyti reikalavimus, tikėtina, bus samdoma papildomų darbuotojų arba perskirstytas esamas personalas.
Žmones be galimybių paso aptarnaujančios parduotuvės ir turgavietės nuo penktadienio turės užtikrinti minimalų 30 kv. metrų prekybos plotą vienam klientui.
Prekybos plotas apima salę, skirtą pirkėjams aptarnauti ir prekėms išdėlioti, įskaitant matavimosi kabinas. Į prekybos plotą neįskaitomas administracinių patalpų, sandėlių ir pagalbinių patalpų, dirbtuvių, laiptinių, koridorių, sanitarinių patalpų plotas.
