Iškart po sudaryto sandorio paaiškėjo, kad už 3,8 tūkst. eurų įsigytas automobilis „Volkswagen Passat“ turi trūkumų ir dar kokių.
Autoserviso atstovai nustatė, kad sutvarkyti automobilį kainuotų apytiksliai 2,7 tūkst. eurų, o tai yra beveik tiek pat, kiek apskritai buvo sumokėta už transporto priemonę.
Vis dėlto, nesąžininga pardavėja nenorėjo prisiimti kaltės ir gynėsi net dviejų instancijų teismuose, tačiau abu kartus pralaimėjo.
Tad ji privalės ne tik grąžinti pirkėjui pinigus, bet ir sumokėti už ieškovui atstovavusių teisininkų paslaugas. Per abi instancijas teisininkų paslaugos atsiėjo apytiksliai 4 tūkst. eurų.
Pajautė įtartinus ženklus
Ieškovas Ovidijus F. kreipėsi į teismą prašydamas nutraukti 2021 m. gruodžio 24 d. tarp atsakovės ir jo sudarytą transporto priemonės „VW Passat“ pirkimo-pardavimo sutartį.
Vyras prašė grąžinti jam sumokėtą 3,8 tūkst. eurų sumą, o atsakovei transporto priemonę – automobilį „VW Passat“.
Ieškovas automobilį pirkimo vietoje apžiūrėjo tik vizualiai. Jo apžiūros metu buvo šalta ir smarkiai snigo, todėl pastebėti automobilio defektų ir visapusiškai patikrinti techninę būklę nebuvo įmanoma, o automobilių servisai šv. Kūčių vakarą jau nedirbo.
Asmuo, aprodęs ieškovui automobilį, patikino, kad automobilis yra puikios būklės, patvirtino, kad skelbime nurodyta informacija, kad automobilis parduodamas be defektų, yra teisinga, jis yra techniškai tvarkingas.
Automobilį aprodęs asmuo užpildė pirkimo-pardavimo sutartį ir davė ieškovui pasirašyti. Sutartyje nebuvo nurodyta privalomojo savininko deklaravimo kodo, informacijos apie automobilio dalyvavimą/sugadinimus eismo įvykiuose, nenurodyti jokie automobilio defektai.
Grįždamas namo ieškovas pastebėjo, kad automobilis veikia ne taip, kaip turėtų, jautėsi vibracija. Po automobilio patikrų servise ieškovas buvo informuotas, kad automobilio variklis leidžia tepalą ir jaučiama vibracija dėl smagračio gedimo.
Iš vieno autoserviso jis gavo defektinį aktą, kuriuo buvo patvirtinti automobilio važiuoklės, alyvos prasisunkimo ir sankabos paslėpti defektai bei pateiktas pasiūlymas juos pašalinti. Tiesa, tai būtų kainavę 2,7 tūkst. eurų.
Atsakovei buvo pateiktos rašytinės pretenzijos dėl netinkamos daikto kokybės, tačiau atsakovė į pretenzijas nereagavo. Todėl vyras buvo priverstas kreiptis į teismą ir teisiniu keliu ieškoti teisingumo.
Kaltino patį pirkėją
Atsakovė I. M. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas pats primygtinai reikalavo susitikimo būtent 2021 m. gruodžio 24 d. vakarą.
Jis privalėjo įvertinti (atsakingo ir rūpestingo asmens standartas) aplinkybes, kad tai yra tamsus paros metas, bet nenorėjo nukelti susitikimo kitai dienai, net pasiūlius transporto priemonę apžiūrėti specializuotoje įmonėje.
Taigi, anot jos, ieškovas veiksmais patvirtino, kad yra sutarties sudarymo iniciatorius. Pirkėjas atliko bandomąjį važiavimą, apvažiuodamas kvartalą.
Anot automobilio pardavėjos, jeigu pirkėjo nurodyti techniniai trūkumai būtų egzistavę, jų ieškovas negalėtų nepastebėti ar nejausti (pvz. vibracija, elektronikos trikdžiai ir kt.).
Ieškovas esą nuvažiavo pakankamą atstumą, kad galėtų įsitikinti automobilio technine būkle. Automobilis buvo parduodamas su galiojančia technine apžiūra, kurią atliko kompetentingos institucijos.
Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti jų išvadomis, o pirkimo-pardavimo sutartyje nenurodė ieškovo įvardintų trūkumų, nes jų nebuvo.
Anot jos, nei viename akte nėra paminėtas joks įmonės darbuotojas, kuris būtų atsakingas už šio dokumento parengimą, jo išdavimą, todėl galimai dokumentas yra netikras, suklastotas, jo negalima laikyti patikimu įrodymu. Kompiuterinės diagnostikos atlikimo metu fiksuotos nuotraukos padarytos taip, kad nė vienoje nesimato automobilio identifikavimo informacijos.
Teismų sprendimai
Pirmasis šį ginčą išnagrinėjo Kauno apylinkės teismas, kuris 2023 m. balandžio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas ieškovui bei valstybei.
Teismas nustatė, kad 2021 m. gruodžio 25 d. ieškovas susisiekė su automobilį aprodžiusiu ir pardavusiu asmeniu – atsakovės sutuoktiniu telefonu ir nurodė, kad automobilis yra ne toks, kokį jam pristatė.
Iš ginčo sutarties turinio matyti, kad joje nėra įvardinti automobilio trūkumai. Po patikros oficialiame servise, atsakovei buvo pateikta rašytinė pretenzija dėl netinkamos kokybės daikto ir suteiktas 10 dienų terminas pateikti rašytinį atsiliepimą į rašytinę pretenziją, į kurią atsakovė neatsakė.
Teismas pabrėžė, kad ieškovas yra fizinis asmuo, kuris pirko automobilį savo reikmėms, todėl, sprendžiant ginčą, ieškovas laikytinas vartotoju ir taikomi vartojimo teisinius santykius reglamentuojantys teisės aktai.
Tokiu atveju nėra pagrindo ir konstatuoti, kad ieškovas privalėjo nepasitikėti atsakovės nurodytomis aplinkybėmis dėl automobilio būklės ir būtinai prieš ginčo sutarties sudarymą tikrinti, ar transporto priemonė neturi paslėptų trūkumų.
Atsakovė neginčijo, kad viešoje erdvėje ji nurodė, jog automobilis yra geros būklės ir be defektų, dėl ko, tikėtina, pirkėjas iš anksto neapgalvojo sprendimo, kada ir kur tikrinti automobilį prieš jo pirkimą.
Be už automobilį sumokėtos sumos, atsakovė įpareigota dar sumokėti 2,8 tūkst. eurų siekiančias ieškovo išlaidas. Po šio sprendimo atsakovė pateikė apeliaciją, kurią išnagrinėjęs Kauno apygardos teismas pirminį sprendimą paliko nepakeistą.
Tiesa, iš atsakovės I. M. ieškovui dar priteista 1 452 eurų suma, kuri skirta bylinėjimosi išlaidoms padengti. Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėjo nuo jos priėmimo dienos.
