„Gyvenimas nebus toks pat lengvas, kaip galėtų būti, jeigu liktume ES, – radijo stočiai „BBC Radio 4“ sakė jis. – Akivaizdu, kad šalis bus skurdesnė dėl to, kas vyksta su ekonomika.“
Radijo laidos vedėjo paklaustas, ar tai reiškia, kad vyriausybei teks mažinti išlaidas ir didinti mokesčius, ministras atsakė: „Taip, tikrai taip“.
JK iždo sekretorius taip pat mano, kad naujienos apie „Brexit“ nėra tik trumpalaikis sukrėtimas rinkoms. Jo teigimu, šalies ekonomika įžengė į ilgą pereinamąjį laikotarpį. „Mums teks sau ir pasauliui įrodyti, kad šalis gali gyventi pagal savo išgales“, – sakė jis.
Britų iždo sekretorius sakė, kad sprendimai dėl naujų mokesčių ir išlaidų mažinimo bus priimti jau esant naujam premjerui.
G. Osborne'as buvo vienas iš aršiausių „Brexit“ priešininkų. Dar prieš referendumo jo vadovaujamas Iždo departamentas perspėjo, jog šalies išstojimas iš ES šalies biudžete padarys 30 mlrd. svarų skylę, kurią teks užlopyti didinant mokesčius ir mažinant išlaidas sveikatos apsaugai, švietimui ir gynybai.
Skelbta, kad pajamų mokestį tektų padidinti 2-3 proc., akcizus degalams ir alkoholiui – 5 proc. O išlaidas sveikatos apsaugai, švietimui, gynybai, policijai ir transporto plėtrai tektų mažinti 2-5 proc. Išlaidas pensijoms tektų mažinti 2 mlrd. svarų permetus.
Britanija per derybas dėl ateities ryšių su ES negalės „išrinkinėti vyšnaičių“, sako Merkel
Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį perspėjo Britaniją, kad ji negalės „išrinkinėti vyšnaičių“ per derybas dėl ateities ryšių su Europos Sąjunga.
„Pasirūpinsime, kad nebūtų jokių derybų, pagrįstų vyšnaičių išrinkinėjimu“, – kanclerė pareiškė Vokietijos parlamente, o šiuos jos žodžius palydėjo deputatų plojimai.
„Turi būti ir bus pastebimas skirtumas tarp to, ar šalis nori būti Europos Sąjungos šeimos narė, ar ne“, – pridūrė A.Merkel.
Vokietijos kanclerė antradienį taip pat pareiškė, kad Europos Sąjunga atlaikytų Britanijos pasitraukimą („Brexit“) ir toliau užtikrintų „taiką, klestėjimą bei stabilumą“.
„ES pakankamai stipri, kad atlaikytų Britanijos pasitraukimą, – ji sakė parlamentui. – Ji taip pat pakankamai stipri, kad ateityje sėkmingai gintų savo interesus pasaulyje.“
ES lyderiai po „Brexit“ referendumo spaus Britaniją greičiau pradėti skyrybų procesą
Europos Sąjungos lyderiai antradienį per įtemptą viršūnių susitikimą spaus Didžiąją Britaniją nedelsiant pradėti pasitraukimo iš Bendrijos procesą ir mėgins nubrėžti kryptį, kaip judėti pirmyn per šią krizę, sukrėtusią pasaulio rinkas.
Vokietija, Prancūzija ir Italija viršūnių susitikimo Briuselyje išvakarėse sutarė, kad su Londonu nebus vedamos jokios derybos dėl santykių ateities, kol šalis oficialiai neinformuos apie ketinimus trauktis iš bloko, inicijuodama Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį.
Tačiau Britanijos vyriausybės vadovas Davidas Cameronas, kuris praėjusį penktadienį pranešė, kad po pralaimėjimo referendume atsistatydins, tvirtina, kad paliks savo įpėdiniui inicijuoti Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį ir vadovauti deryboms dėl išstojimo iš ES. Jo įpėdinis turėtų būti paskirtas rugsėjį.
Gėdingą paralmėjimą patyrusiai Anglijos futbolo rinktinei sugrįžtant iš Prancūzijos, kur ją rezultatu 2:1 įveikė ir iš tolesnio Europos futbolo čempionato etapo išmetė Islandijos vienuolikė, D.Cameronas išvyksta į Briuselį kebliam pokalbiui su 27 kolegomis iš kitų Bendrijos šalių.
Šaltinis britų vyriausybėje prieš viršūnių susitikimą sakė, kad D.Cameronas pakartos savo poziciją, jog Britanijos pasitraukimo iš ES procesą turi pradėti jo įpėdinis. „Jis nori paskatinti žmones galvoti apie tai, kaip dabar turi dirbti Jungtinė Karalystė ir ES, kad būtų kuo geriau pasinaudota sprendimu, kurį priėmė Britanijos žmonės“, – pridūrė šaltinis.
Pirmiausia D.Cameronas susitiks su Europos Vadovu Tarybos pirmininku Donaldu Tusku, o vėliau antradienį įvyks Europos Vadovų Tarybos posėdis.
Vėliau britų premjeras prie vakarienės stalo „paaiškins situaciją“ kitų Bendrijos šalių lyderiams, rašoma D.Tusko atsiųstame pakvietime.
EK vadovas ragina Britaniją „kiek įmanoma greičiau paaiškinti savo poziciją“
Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį paragino Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovą Davidą Cameroną (Deividą Kameroną) skubiai paaiškinti, kada jo šalis ketina pasitraukti iš Bendrijos.
J.-C.Junkeris taip pat pažymėjo, kad negali būti jokių derybų dėl būsimų Londono ryšių su ES, kol šalis nepateikė oficialaus pranešimo apie pasitraukimą iš bloko.
„Kiek vėliau šiandien susitiksiu su ministru pirmininku... ir paprašysiu kiek įmanoma greičiau paaiškinti situaciją. Negalime pakliūti į ilgo neapibrėžtumo laikotarpį“, – sakė J.-C.Junckeris Europos Parlamente.
„Nėra pranešimo, nėra derybų“, – pridūrė Europos Komisijos vadovas.
Vis dar visateisė narė
Vokietijos kaclerė Angela Merkel ragina suteikti Britanijai daugiau laiko dėl šalies politinę areną krečiančios krizės. Berlyne laikomasi nuomonės, kad Londonas turi inicijuoti 2007 metų Lisabonos sutarties 50-ąjį straipsnį dėl pasitraukimo iš bloko vėliausiai iki šių metų pabaigos.
Tačiau Vokietijos kanclerė, Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ir Italijos premjeras Matteo Renzi, kurių šalys pasitraukus Britanijai bus trys didžiausios Bendrijos ekonomikos, atmetė Londono išsakytą poziciją, kad jis norėtų inicijuoti Lisabonos sutarties 50–ąjį straipsnį tik tada, kai „turės aiškų vaizdą“, kokie ateityje bus jo prekybiniai ryšiai su Bendrija.
Pirmadienį Berlyne susitikę A.Merkel, F.Hollande'as ir M.Renzi sutarė, kad „nebus jokių neformalių ar formalių derybų dėl Britanijos pasitraukimo, kol nebus pateiktas pareiškimas dėl išstojimo iš Europos Sąjungos.“
Londono delsimas pradėti pasitraukimo procedūras paskatino kai kurias šalis galvoti, kad gali būti erdvės sprendiniui, kuris leistų Britanijai likti bloke. Lenkijos valdančiosios partijos lyderis Jaroslawas Kaczynskis pirmadienį užsiminė, kad britai turėtų surengti antrąjį referendumą.
Tačiau griežtojo kurso šalininkės, tokios, kaip Prancūzija, laikosi griežtesnės pozicijos ir ragina Britaniją „nešvaistyti laiko“.
Šaltinis britų vyriausybėje sakė, kad D.Cameronas vyksta į Briuselį laikydamasis pozicijos, kad nepaisant sprendimo pasitraukti, Britanija tebėra visateisė ES narė. Tačiau toks Londono požiūris gali kai kam sukelti susierzinimą.
„Manau, (D.Cameronas) norės aiškiai parodyti, kad mums rengiantis pradėti šias diskusijas, Jungtinė Karalystė tebėra visavertė ES narė, todėl turi gerbti savo įsipareigojimus, tačiau taip pat turi toliau turėti visas jai, kaip narei, priklausančias teises“, – sakė šaltinis.
„Manau, jis norės pabrėžti ekonominių santykių svarbą tiek mūsų, tiek kitų Bendrijos valstybių narių interesams“, – pridūrė šaltinis.
Trečiadienį, antrąją viršūnių susitikimo dieną, 27 šalių lyderiai nedalyvaujant D.Cameronui susitiks aptarti bloko ateities, būgštaujant dėl galimo domino kaladėlių efekto – tikėtinų panašių referendumų kitose euroskeptiškose Bendrijos narėse.
